Slėpynės Stabucks'e ir Dunkin' Donuts@Sofia

#kaiptapausolotraveler

Pagaus, apgaus, apiplėš ir išprievartaus. Pasiklysi.

Nežinojau, ko reikia bijoti, todėl, kai būdavau paklausta, ar nebijau keliauti viena, norėdavau sužinoti, o ko galima būgštauti. Ir jeigu tai nebūdavo ištarta aukščiau paminėtais žodžiais, tai sakydavo akys. Tik nepagalvokite, kad akys sakydavo 'išprievartaus', bet jeigu apskritai yra tokius dalykus sakančios akys, geriau jų neatmerkite (kaip sako mano kalbinti keliautojai, jeigu savigynos tikslais įsidėsi kokį aštrių kampų prietaisą, tikrai rasi progą jį išsitraukti).

Dažniausiai žmonės bijo pasiklysti. Miestuose su gatvių pavadinimais ir numeriais (!). O aš tai darydavau tyčia.

Tik nerimavau, kad mamai gali būti neramu, nes keliaudama ji bijo nesusikalbėti, o aš nežinojau kaip teisingai reikia kratyti galvą Bulgarijoje.

Sveti Nikolay šventykla. Sofija.

Anksti ryte pirmajame dviaukštės lovos aukšte su raukiniuotomis rožinėmis užuolaidėlėmis palikau Ievą, Aleksandro Makedoniečio šešėlį ir Skopjė. Buvo prašoma autobusų stotyje pasirodyti 15 minučių anksčiau, bet tiek pat laiko vėlavo ir autobusas. Daug daugiau kantrybės reikėjo nusipirkto autobuso bilieto įteisinimui, nes nusipirkus jį ne pagrindinėje kasoje, o tiesiai iš vežėjų kaip 'Eurolines', kelionės rytą bilietą reikia vis vien parodyti pagrindinėje kasoje, kur jis bus užantspauduotas (kitaip negalioja) + reikia sumokėti keleivio mokestį. Tiesiog tai buvo Skopjė ir biurokratija.

Poilsis Krystal Garden parke. Sofija.

Sakiau, kad taip prasideda kelionė atgal. Viskas už lango pradėjo plokštėti. Griežtesnės patikros nei kertant Bulgarijos sieną Balkanuose dar nebuvo. Taršomos net skrybėlėtų moteriškių rankinės su keliais sumuštiniais. Muitininkai niekaip neatstoja nuo tamsaus gymio prancūzo. Agresyvus smalsumas buvo patenkintas. Jo kuprinėje tik nešvarūs skalbiniai ir aliuminis dubenėlis (irgi nešvarus).

Visai jauku. Sofija.

Nesusikalbėjimo momentas galvomis įvyko. Pasirodo, buvo negalima. Atviras klausimas, kodėl žmonės tualetuose nesinauduoja užraktais.

Graf Ignatiev gatvė. Sofija.

Sofijoje praverčia tramvajaus bėgių kirtimo pamokos Zagrebe, bet šaligatvis nelabai (gerai, visai ne) draugiškas lagaminams. Senovė. Labai džiaugiuosi, kad moku kirilicą - ar todėl kiti atrodo tokie sutrikę. Tada autobusų stotyje užgroja The Beatles 'Let it Be'. Šventiška.

Ant tramvajaus parašyta: 'Freedom is not defined by safety'.

Tramvajus. Sofija.

Kai jau beveik spaudžiu nakvynės namų 'Hostel Mostel' durų skambutį, duris atveria pažįstami balsai. Niekaip nesuprantu, kas yra mažesnis - pasaulis, ar keliautojų bendruomenė. Kitoje slenksčio pusėje - amerikiečiai, su kuriais šventėme liepos 4 d. Podgoricoje.

Amerikiečiai 'Hostel Mostel' vadino geriausiais jų aplankytais nakvynės namais Europoje. Sakė, kad tai party hostel su draugišku stuff. Ir dar nemokami pietūs, jei gyveni ne pačiame pigiausiame kambaryje. Ai, dar 'Hostel Mostel' yra įsikūręs unikaliame, mediniame namelyje.Laiptai su vijokliais. Gyvenimas palėpėje įdomus. 18 lovų. Tiek pat kondicionierių. Nežinia šalia ko pabusi. Nesu įsitikinusi, ar anądien iš dešinės man gulėjo tas pats žmogus. Įtarimą kelia tik tas vokietis, miegantis per tris lovas nuo manęs. Jis Sofijoje gyvena ir dirba. Sako, kad Bulgarija - skurdi šalis. Pats gyvena apsivertęs ir išsivertęs viską, ką turi. Kaip ne vokietis. Sako, kad jam taip paprasčiau išsitraukti daiktus.

National Palace of Culture Park. Sofija.

Apie tai, ko tik nėra:

- Yra 'Lidl', bet vis dar kinko arklius
- KFC
- McDonald's (be wi-fi, bet su tautiška muzika)
- Burger King (du vienoje gatvėje)
- Pasta Box (300 g. makaronų labai daug, bet picos - hmm)
- Dunkin' Donuts
- Costa Coffee
- Starbucks
- Subway
- Wok to Walk
- Dutch bakery (atrodo labai populiari vieta; priešais Dunkin' Donuts)
- Ir net Haribo Boutique (atvėriau amerikiečiams europietiškų guminukų pasaulio duris; kemša)

Man rekomendavo: kavinė 'Confetti' (Graf Ignatiev gatvė) - sakė, kad čia - skaniausi ledai Sofijoje.

National Palace of Culture parkas. Daug pertvarkymų. Sofija.

Australas netekęs amo, kaip aš pietavau Pasta Box, o deserto pasukau į Dunkin' Donuts. Įstaigos gretimais. Jis laikosi tokios pačios nuomonės kaip ir amerikiečiai: moralizuoja, kad reikia eiti į tradicinių patiekalų restoranus ir valgyti dešreles.

Geriausia Sofijos pica: netoli Patriarh Evtimyi ir Vitosha alėjos kampo, vos praėjus gėlių kioskelį. Šis storapadės picos gabalaitis man kainavo 2.50 levo (~1.28€). Sakyčiau, kad geriausia jį suvalgyti National Palace of Culture parko medžio pavėsyje (ne ant žolės; vargšė ji nudžiūvusi), bet valgymo metu du kartus buvau liudininkė to, kaip vaikam buvo maunamos kelnės. Prispyrė.

Geriausia Sofijos pica. 

Tik pavėsyje. National Palace of Culture parkas. Sofija.

Kada benuvyktumėte į Sofiją, žadą visada atims Alexander Nevski katedra. Viduje pasenusi, pablukusi, šiek tiek apšviesta, mistiška. Haris Poteris. Aukšti skliautai. Jaučiausi šventai. Iki kol užplūdo japonų grupė. Tikriausiai kaltas karštis, kad jie pamiršo, jog tai bažnyčia ir leido vaikams sėsti ant ištaigingų sostų už raudono kaspino. Tyliai reiškiau nepasitenkinimą. Tada vizualiai bažnyčios šventikas man parodė, kad negalima sėdėti sukryžiavus kojas. Šventikas pritūpė, persimetė koją, pakraipė galvą ir pagrūmojo pirštu.

Alexander Neski katedra. Sofija.

Bulgarės panašios į Nina Dobrev. Bulgarai - pilvotos asmenybės (išskyrus vaikiną, su V formos iškirpte, sėdintį šalia gretimo Starbucks staliuko).

Į Nina Dobrev jaunystėje panašios moterys pardavinėja viską, kas kvepėtų rožėmis.

Patiko. Sofija.

Irgi patiko. Sofija.

Tvarka: tvarkos H&M'e nėra. Veržiamasi į persirengimo kabiną.

Apsipirkinėjimas: apsipirkinėjimo, kavinių ir barų gatve yra likoma Vitosha. Nesužavėjo. Bet Sofijoje yra parduotuvėlių, kur priėjus prie langelio, moteriškė kitoje jo pusėje ištrauks kokios tik pageidausite buitinės prekės. Priešais Sveti Sedmochislenici cerkvę yra pardavinėjamos senos knygos.

Caro paminklas. Sofija.

Miesto keistuolis: su šalmu ir per trumpais šortais. Vienoje rankoje laiko lazdą, o kitoje - buteliuką. Kažką skanduoja, visi nuo jo bėga.

Klasika ir elitas: Tsar Osvoboditel gatvė veda prie caro paminklo (jis ant žirgo, žinoma) ir Alexander Nevski katedros. Ši gatvė tai meno galerijų, ministerijų, bankų, muziejų, prezidentūros, parlamento telkinys. Visi čia vaikšto su lagaminėliais ir kostiumais.

Prezidentūra. Sofija.

Jeigu ir jūs nusivilsite Vitosha, o Alexander Nevski katedros maža (galima sakyti, kad Sofijai užtenka per daug nevarginančios, t.y. ne per karštos dienos; amerikiečiai jau po psudienio sakė, kad mačiau viską). Žodžiu, tikroji Sofija - tai posūkių dešinė-kairė-dešinė-kairė trajektorija nuo Sofijos universiteto iki Russian Monument Square. Sofija nebe šiaip sau.

Tikroji Sofija.

Nes aš visada skaitau užrašus ant marškinėlių. Sofija.

Parkas: City Garden parkas prie nacionalinio teatro yra wi-fi zona. Gal kiek amoralu.

Aikštė tarp nacionalinio teatro ir fontano yra pasimatymų vieta. Arba tai vieta, kur galima sėdėti ant fontano atbrailos ir tiesiog stebėti kaip tie pasimatymai prasideda.

Nacionalinis teatras. Kitas pamėgstas objektas. Sofija.

Atrodo, kad prieš mane kažkas vyksta. Stovi vaikinas, jis laiko lentelę, priešais jį - kamera. Nežinau, kiek laiko jis taip stovės, bet manau, kad matausi. Gali būti, kad į filmą pateksiu kaip netolerantiškas žmogus. Praeiviai tapšnoja jo petį.

Serija: pasimatymas 1. Verslininkai. Sofija.

Serija: pasimatymas 2. Verslininkai ir dviratininkai. Sofija

Serija: pasimatymas 3. Verslininkai, dviratininkai, bučinys. Sofija.

'Hostel Mostel' personalas išleisdamas savo svečius palydi iki gatvės, atidaro taksi duris ir stipriai apkabina. Šaukia, kad Bukareštas - mažasis Paryžius!

Šypsausi, Aš myliu Paryžių. Radijas groja 'In the army now'. Vairuotojas pagarsina. Jaunatviškas. Atsisveikindamas taria 'Ciao'.