Peace-Love-Skateboarding @Belgrade

Neatmetėme galimybės, kad buvome pirmos lietuvės, kurios kirto Serbijos sieną traukiniu (ir kaip išaušus dienai pasirodė - visai nevaizdingu maršrutu).

Aišku ir mūsų draugijoje buvo asmuo (K.M.), kuris iš paskutiniųjų abejojo, kad bus įleistas į šią šalį (nepaisant Užsienio reikalų ministerijos teikiamos informacijos, kad kelionei į šį Balkanų kultūros židinį užtenka LR asmens tapatybės kortelės).

Belgradas - miestas, kur sustoja laikas, o serbai - visai neaugaloti. 

Šiai baimei net nebuvo pagrindo, bet muitininkai tarpusavyje ėmė tartis, kas ta Litvanija. Nepriėmę vieningo sprendimo jie paskambino autoritetingai (tikriausiai) moteriškei, kurios 'može može' ir išgirdome sklindantį radijo bangomis. K.M. lengvai atsiduso.

Po šios patikros kupė vartėmės dar dažniau. Atrodė, kad kiekvienas šviežias kontrolierius įlipęs į traukinį jautė pareigą iš naujo patikrinti keleivius (kupė buvo visiškai neprivatūs - užu stiklo buvo matyti visokie slankiojantys svirduliai). Kaip filme 'Kelyje su Dardžylingu', bet toks buvo mūsų Balkanų ekspresas.

Prie geriausios Belgrado panoramos šalia tvirtovės Kalemegdan.

Nakvynės namuose ('Shine Hostel' - gali būti teisingas Jūsų pasirinkimas) buvome apgaubtos tarptautinės aplinkos:

a) Graiko, kuris visiems verda turkišką kavą ('Turėjau šiokius tokius sociologijos pagrindus. Kai žmogui išverdi kavos - tampi artimesnis'), yra užsibrėžęs sumažinti kiekvieno po šiuo stogu gyvenančio suvartojamą cukraus kiekį, demonstruoja savo indus ir įrankius iš kariuomenės, turi atsivežęs riedlentę ir reprezentatyvų graikišką gėralą, kviečia į Salonikus.

b) Saikingai mandagaus juodkalniečio, leidžiančio įkyrią Balkanų muziką. Su savais principais ir nemirštančiu juokeliu, kad antai Juodkalnijoje - viskas pusvelčiui. Žodžiu, rastas paaiškinimas, kodėl kroatai kuria anekdotus apie šią tautą.

Humans of Belgrade.

c) Ruso iš Kaliningrado, nesėkmingos meilės emigranto.

d) Amerikiečio. Spėjame, irgi meilės emigranto, sugalvojusio pakeisti aplinką. Į kelionę pakramtyti įsidėjusio: 'Amerikoje sako, kad tai ilgųjų reisų vairuotojų maistas'.

e) Belgo, smarkiai besikvepinusio. Žinojome tai, nors gyvenome už sienos. (Karolina: 'Vėl tą vyriška smarvė').

f) Vokietės su britišku akcentu, profesionaliai griežiančios smuiku.

Hairstyle of Belgrade.

Pastebėjimai:

• Mūsų virtuvėje kabo plakatai su komunsitinės Jugoslavijos diktatoriumi Josip Broz Tito, o knygyno lentynose guli 'Tito's Cookbook'.
• Čia praverčia kroatiškas žodynas. 
• Po sumaišties pasienyje supratau, kad klydau ir serbai nėra augaloti, anei stuomeningi.
• Antspaudas pase buvo nuviliantis. 

Kulinarinė mūza.

• Pastatų fasadus puošia putlutės skulptūrėlės.
• Belgradas, miestas, kokiame nesu buvusi, t.y. į nieką nepanašus/meprilyginamas/neprilygstamas.
• Nebent: pėsčiųjų (ir svarbiausia apsipirkinėjimo linija) bulvaras Knez Mihailova dieną kaip Laisvės alėja Kaune, o naktį - tikra Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje. 

Putlutis.

• Čia yra super aksesuarų parduotuvių. Pavyzdžiui, 'P....S....Fashion'. Ir jei jau pamatote, ką nors žavaus, reikia tučtuojau stverti, nes kitaip pamatysi su rankine jau nebe save (patikrinta).
• Jei būdami kitoje Europos sotinėje sąmoningai sukate iš pagrindinės miesto gatvės ieškodami kuklesnės vietos prisėsti, čia to daryti nereikia.
• Belgrade nėra dizainerių rūbų gatvės.
• Eidami pro suvenyrų kioskelius, jusite kaip į Jus žiūri Vladimiras Putinas. Čia jie labai myli Rusiją ir jos politiką. Taip labai, kad lengviau įsigyti puodelį su V. Putinu nei su Novaku Džokovičiumi.

Knez Mihailova gatvė.

• Yra paminklas Nikolajui II. Klausiame juodkalniečio kodėl. Atsako, kad tiesiog palaikom. 
• Belgradas -  tarp Europos ir Maskvos. Žinoma, galima suprasti ir tiesiogiai. Tačiau viešbučiai 'Europa' ir 'Maskva', esantys skirtingose pusėse, gali būti puikus kelrodis besiorientuojant mieste. 
• Pabuvęs ir pastovėjęs prieš buvusią Jugoslavijos Gynybos ministeriją ir iš jos likusius griūvėsius po 1999 m. NATO bombardavimo, supranti: et, visi mes turime savo tiesas. 

Svarbūs žmonės visur panašūs.

• Belgrade taip pat yra arklio skulptūra, po kuria prasideda visi susitikimai (Republic Square). 
• Kai užlipsite prie Belgrado tvirtovės Kalemegdan pamatysite daug tankų, haubicų ir kitos amunicijos. 
• Ir dar žymiausius, klasikinius Belgrado sėdmenis. Skulptūra Pobednik, skirta pergalei prieš Osmanų, Austrijos - Vengrijos imperijas įamžinti. Vaikinas rankose laiko sakalą ir kardą. Jis nusisukęs žvelgia į Savos ir Dunojaus santaką, tad pirmiausia ir pamatysite šiuos sėdmenis. 
• Suakmenėjes serbas taip žvelgia į Didžiojo karo sala (Great War Island), iš kurios serbai tai patys gynėsi, tai buvo puolami. 

Regalijos.

• Serbams nėra nieko švento. Prekiaudami šventais dalykais (ikonomis ir kitomis šventenybėmis), iš po stalo jie pardavinėja ir namie pagamintos rakijos butelius (atvejis turguje; nebandėme, tik žinome; kainos parduotuvėje ir iš po stalo skiriasi 10 kartų).
• Šv. Sava šventykla - didžiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Amžiaus projektas - niekaip nepabaigiama ir tuščia viduje (auksą ir mozaikas galima išvysti šalia esančioje mažesnėje bažnytėlėje; tviska kaip Kijeve). Gražiau atrodo apšviesta naktį.

Šventovė/Katedra.

• Visas Belgradas daugiau šarmo turi naktį.
• Sako, kad oras Belgrade nenuspėjamas.
• Jeigu ką, à la geriausi vakarėliai laive vyksta Zemun rajone ant Dunojaus kranto. Nebandėm, tik žinom. 
• Nebojsa, nakvynės namų bosas, rekomendavo alų 'Lav' (šių aludarių šūkis serbiškai: 'ili jesi lav ili nisi', kas reikštų: 'arba esi liūtas, arba ne') ir 'Jelen'. O maistas - vien mėsa ir kepsniai.

Šventovės viduje.

• Ir mums prisireikė sužinoti, ką veikia belgradiečiai lietingą dieną. Gavome tris atsakymus: a) eina į Nikola Tesla muziejų, b) geria kavą, c) linksmai leidžia laiką ir pinigus prekybos centre '
  Ušće'.
• Aišku išbandėme variantą c. Kaip tarė Justė: 'Prekybos centras, kuriame net pačiam duris reikia atsidaryti'.
• Kultūros kaina Belgrade yra mažesnė. Žiūrėjome filmą 'Nepalūžęs' (serbiškai - 'Nepokoren'). Daug kovos ir kančios. Tad didžiąją laiko dalį svarsčiau, ar man patinka pagrindinis veikėjas. 

Belgrado Monmartras.

• Visų miestų Monmartrai yra dailiai sudėti (Skadarlija gatvė). Į serbiško maisto restoranus kviečia merginos. Joms sunkiai sekasi, tad ir mums nelengva išsirinkti. Buvome 'Šešir moj' ('Mano sena kepurė') - tai vieta su daugiausia gėlių vazonėlių. Čia personalas dėvi labai nuotaikingas kepures.

Belgrado Monmartro siena.

• Plazdėjome Knez Mihailova gatve ir staiga mūsų žvilgsniai susitiko su keturiais bitlais. Taip būna tik filmuose, na žinot, kai viskas aplink tarytum sustingsta. Ir jie buvo (kaip prisistatė - geriausi 'The Beatles' perdainuotojai) 'The Best Beat'. Ar tai buvo tas lūžio taškas, kai įsimylėjome Belgradą? Labai gali būti. 

Dar vienas įsimylėjimo momentas Skadarlija gatvėje.

Belgrade yra du numeriai vienas:

• 'Moritz Eis' (Vuka Karadžića 9) - ledainė, gaminanti absoliučiai natūralius ledus ir šerbetus. Jei pamatysite tokį šviesios auros jaunuolį su baltomis kelnėmis - jis yra ledainės savininkas. Kalbant apie ledus, jie leidžia ragauti nemokamai ir turi tokių įmantrių skonių kaip: apelsinų su imbieru ar braškių su balzamiku. 

'Moritz Eis' ledainėje.

• 'Mali Princ' (Palmotićeva 27) - dangus žemėje, ramybės oazė, pusryčių valandėlė. Tas momentas, kai nežinai, kurio pyrago nori, nes geidi jų visų. Visi kulinariniai šedevrai po 395 dinarus (~3 €). Būna visokių nostalgijų: koldūnų nostalgija, kepto varškės sūrio nostalgija, šį kartą tai buvo išsipildžiusi šokoladinių 'Magijos' sūrelių nostalgija (identiškas-pasakiškas-skonis).

Mažos nuodėmės 'Mali Princ'

Belgradas - miestas, kuriame atsiminiau skaičiusi Mato Šalčiaus 'Svečiuose pas 40 tautų'. Būtent tuos puslapius, kuriuose jis aprašė savo kultūrinį šoką ir tai, kaip Balkanuose buvo vaišinamas červenu (prastu raudonu vynu).

Prašmatnybės @Budapest

Šis 'rytų Paryžius' (rastas ir tikslus apibūdinimas) mus visus padarė kambariokais.

Kai pirmą kartą buvau Budapešte, buvau čia keturias minutes ir bėgau. Ten, kur akys veda ir ten, kur mojo autobuso vairuotojas*. Paskutiniąją, ketvirtąją minutę, kito autobuso vairuotojas pirštu baksnojo savo laikrodžio ciferblatą ir murmėjo guliaš-guliaš. Bent jau tomis aplinkybėmis, sąskambis buvo būtent toks.

O neskubant Budapeštas - poniškas miestas.

Vörösmarty square. Dešrytės, paršiukai ir užrašų knygelės odiniais viršeliais po 15 €.

*Apie 12€ su 'Orange Ways': buvo tokia naktis, kai vienoje rankoje laikiau mobilųjų telefoną su įjungtu GPS, o kita buvau apsivijusi ranktūrį, kad nešlumštelčiau žemėn. Tai ne pagrobimas, tai autobusų kompanija 'Orange Ways'. Buvo keletas įtarimo šešėlį metančių ženklų:

• kaimynas čekas sakė negirdėjęs tokios įmonės,
• atliktas tyrimas parodė, kad tie, kas yra girdėję šią įmonę, buvo pamiršti degalinėje ar išlaipinti ir taip palikti likimo valiai kažkur Vengrijos tyruose dėl autobuso gedimo,
• vairuotojai vartojo žodį 'mademoiselle' ir rūkė neišlipę iš autobuso,
• keleiviai kažkuo panėšėjo į reaktyvinio autobuso (Haris buvo pamėtėtas šiuo autobusu 'Azkabano kalinyje') keleivius.

Autobusas vėlavo valanda. Kai su vertėjo pagalba įtikinau vairuotojus, kad kitas mano autobusas išvažiuoja po šešių minučių, staiga sustojome Budapešto tyruose. Vairuotojas nurodė kryptį ir patapšnojo per petį. Ir taip supratau, kad turiu angelą sargą, kuris, pažįsta požemines perėjas ir tarptautinę autobusų stotį. 

Greitas gyvenimo tempas ir dideli žingsniai.

Kad įrodyčiau žingsnių platumą.

• Lietuva vengrams yra turtinga šalis; ir Sabonis. Todėl nakvynė gali būti brangesnė (atvejais, kai kvitas yra išrašomas ranka ant paprasto popierėlio).
• Naktį - gražiai apšviestas miestas. Széchenyi Chain Bridge - kaip Brooklyn Bridge giminaitis. Žinoma - sentimentų viesulas. 
• Kai norite atverti duris, darykite tai į priešinga pusę nei norisi. Tas pats su stojimu į eilę prie prekystalių. 
• Raudonos ir dailios pašto dėžutės. Patikslinčiau, raudonųjų čili pipirų atspalvio. 

Čili pipirų raudona.

• Daug įžymybių: pakrantėje stovi Šekspyras, link Vörösmarty square - Michael Jackson medis. 
• Vengrai - odinių, rankų darbo batų gerbėjai. 
• Buvimas šalia Vengrijos Parlamento rūmų gali šiek tiek varžyti. Tiek apsaugos! Įtampa atslūgsta kitoje Dunojaus pusėje esančioje blyninėje su vaizdu į šį objektą (691 kambarys ir 16 kilometrų koridorių; girdėjome, kad viduje daug aukso).
• Budapeštas dar žinomas kaip 'City of Spas'. Reikėtų įsimesti kepurėlę. 'Nesu buvęs tokiame baseine, kur liūtai purškia vandenį' - Vilius. 

Poniškas.

• Nesusikalbėjimas čia visai dažna praktika. 
• Rubrika 'Humans of Budapest' nebuvo įgyvendinta dėl didelių turistų srautų. 
• Vengrai - smuikininkų tauta. Gyvenimo patirtis prie guliašo dubenėlio - vengras kaišioja savo nosį ir čirpina Štrausą, kam nors dedikuodamas šį pasirodymą.
• Guliašas kaip guliašas. Sriuba su mėsos dalimis, kurias palieku nuošalyje.

Puodas guliašo.

• Kaip jau būna visuose miestuose šalia upės - viena pusė visuomet svarbesnė. Fisherman's Bastion ir Royal Palace. Vaizdinga panorama ir žavūs kiemeliai, bet turistynas. Ant kalvos atvirukai ir visi kiti suvenyrai - brangesni. 

Įpareigojantis parlamentas.

• Vieta suvenyrams - Váci utca. Negalioja jokios taisyklės. Pirma vieta gali būti pigiausia. Šioje gatvėje slepiasi ir griežėjai.
• Vengrišas požiūris, frazė lange: 'diets are sad'.
• Dohany Street Synagogue - didžiausia sinagoga Europoje ir antra didžiausia sinagoga pasaulyje. Verta pasivaikščioti žydų kvartale. 

Prie tokio vaizdo pro langą galima ir priprasti. Jau nebesvarbu, kad vanduo tai karštas, tai šaltas. Priešais - 'Puskin' teatras, šalia - 'Astoria' viešbutis. Menės su aukštomis lubomis, spalvotomis plytelėmis ir šildytuvais, kurie veikia tik su izoliacijos pagalba. 

• Baras 'Szimpla Kert' - vieta, kur galima sutikti ir šeichų su dviem jį lydinčiais apsauginiais. Žmonės mėgaujasi savo gėrimais sėdėdami senoviškose kirpyklų kėdėse, Dieną 'Szimpla Kert' - ekologiškų prekių turgelis. Vieta vėl neatpažįstama. Kaip nebuvus. Antrajame aukšte ant sienos nupiešiau Lietuvos kontūrus. 

'Szimpla Kert' dieną. Morkas baro lankytojams pardavinėja ir naktį.

• Shoes on the Danube (einant Dunojaus pakrante link Vengrijos parlamento rūmų). Šešiasdešimt batų porų, nosimis nusuktų į Dunojų. Memorialas žydams, kurie šioje vietoje buvo nušauti Antrojo pasaulinio karo metu.
• Margaritos sala (įsiterpusi Dunojuje)- sportassveikata. Vengrai bėgioja su dailiais šuneliais, žaidžia kriketą ar lėkščiasvydį. Gigantiški medžiai ir kabaronės. Didelė pieva deginimuisi (čilazonis). 

Vörösmarty square.

Vörösmarty square. Keli humans of Budapest. 

• Liberty Statue. Kaip jau būna: 'To the memory of the liberating Soviet heroes [erected by] the grateful Hungarian people [in] 1945'. Ilgas kelias su daug laiptelių, bet geriausia vieta išvysti Budapeštą 360°. 

Iš kavinės kelias veda į Boscolo Budapest Hotel.

• New York Café - vieta po svajingiausiomis lubomis Budapešte. 'According to the Pest rumour on the opening day a famous writer Ferenc Molnár together with his journalist friends threw they keys of the Café into the Danube to have it open 24 hours a day.' Ir tikiu, kad galėjo būti socialinio gyvenimo centras. Ta akimirka, kai šakute prilieti passion fruit ganache ir jauti plonos plūtelės trakštelėjimą, yra ypatinga. 

Kaip byloja vengrų posakis 'örül mint majom a farkának' - jaučiausi kaip beždžionė suradusi savo uodegą (à la - labai džiaugiausi).

New York Café. Mano vieta.

Grįžčiau į Budį pasėdėti prie Dunojaus tarp tų liūtų . Mieste, kur nuo vandens vėsu. Eičiau į 'Book Café' ir 'My Little Melbourne Coffee'.


UPDATED. SUGRĮŽIMAS Į BUDĮ VASARĄ.


Autobusas į Krokuvą buvo jau užpildytas. Prieš akis atsivėrė netikėta para Budyje ir naktis ant Népliget autobusų stoties suoliuko. Ir aš grįžau į Budį, miestą, kuriame viskas prasidėjo ir kuriame viskam buvo lemta baigtis. Ir dar:

1) kuriame šaligatviai draugiški lagaminams,
2) kurio garsas dabar - paplūdimio avalynės šlepesys,
3) kuriame atsirado nauja perėja prie Parlamento rūmų.

Jau kitoks Budis.

Nostalgija tęsėsi netgi išlipus Keleti traukinių stotyje (viena gražiausių!), kur betikrinant traukinių tvarkaraščius, vietiniai balandžiai ap... mano lagaminą. Nostalgija dar tęsėsi. Budis man tikrai svarbus.

'My Little Melbourne Coffee'. Budis.

Padariau tai, ko nespėjau praėjusį kartą. Ėjau tiesiai (gerai, prieš tai į pigiausios picos centrą 'Pizza King'). 'My Little Melbourne' - tai kavinė, kurioje kavai nereikia cukraus. O čia iš tikrųjų lankosi įdegę, saulės nubalintų plaukų banglentininkai australai. Ant sienos matau prikabintas Australijos vandensviedžio komandos glaudes. Atmosfera puiki. 

Szent István-bazilika. Įėjimas mokamas. Budis.

Mano pasivaikščiojimas vedė per Szent István-bazilika, Magyar Állami Operaház iki pat Hősök tere (ši aikštė su už jos nusidriekusiu parku yra tiesiog yra pernelyg nutolusi Budapeštą lankant pirmąjį kartą; ir taip čia buvo Anthony Bourdain ['Parts Unknown' S05, Ep5]).

Magyar Állami Operaház. Budapeštas.

Maistinės pastabos:

'Gelarto rosa' - atlikusi tyrimą sužinojau, kad ši ledainė yra #1 Budapešte. Ledainė išsiskiria ne tik tuo, kad ji yra artima itališkai gelateria, bet ir atributiniu-turisto-akiai-labai-žaviu-rožės-žiedo ledų pateikimu. Praėjau. Karštuoju sezonu tai ledainė mėgstantiems laukti eilėje. 

Hajós utca - gatvė Operos pašonėje pasižymi jaukiais itališkais bistro. Kvepia krevetėmis!

Hősök tere. Budapeštas.

Už Hősök tere - didžiulis miesto parkas su tvenkiniu, valtelėmis, bažnyčia ir pilimi. Eiti į Hősök tere, neužsukant į miesto parką yra tiesiog neverta. Pasukau į parką numigti. Nepasisekė. Žmonės ateina čia bendrauti. Prancūzas užsiima būrimu iš pėdų.

Miesto parke. Budapeštas.

Gera matyti seniai matytus veidus. Einame su Karolina picos. Kur kur. 'Pizza King' yra ne tik šalia Astorios. Reikia pasižymėti šiuos taškus žemėlapyje, nes vėl norisi į Budapeštą.

Ir aš sėdžiu ant to suoliuko Dunojaus pašonėje. Budapeštas.