BIM BAM @Sarajevo @Mostar

Yra toks posakis, kurį dažnai galima išgirsti naudojamą Balkanų šalyse arba naudojamą kalbant apie Balkanų šalis:

'Tik iš Eurovizijos' - tai reiškia, kad apie apkalbamą šalį neturi nė menkiausios nuovokos, bet žinai, kad ji dalyvauja 'Eurovizijos' dainų konkurse (nebūtina žinoti jokios konkrečios dainos). Kartą šis posakis buvo pritaikytas Belgrade Lietuvai, o dabar jis buvo prisimintas Bosnijos ir Hercegovinos (toliau: BiH) atveju*.

Atlikau namų darbus: Balkanų muzika (ir ypač serbo Željko Joksimović, kuris yra tokio sąskambio kepėjas ir garsiausias atlikėjas Balkanuose) pasižymi priartėjimu prie dūšios. Hara Mata Hari - 'Lejla' yra sėkmingiausia BiH daina, užėmusi 3-ią vietą 2006 m. Atėnuose vykusiame konkurse.

*Nesusidarykite klaidingo įspūdžio. BiH nebuvo visai tamsus miškas. Žinojau, kad: Sarajeve buvo nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Franz Ferdinand, Srebrenicos žudynės yra netinkama tema maloniam pokalbiui ir tai, kad Sarajeve nereikia prasidėti su taksistais - jie prieš klientų valią yra linkę parodyti, kuo daugiau miesto (studentės iš Singapūro pasakojimas).

Balkanų ekspresas su foteliais.

SARAJEVO

• Tik išvykę iš Zagrebo, visur regime nuotykius. Autobuse kažkas miegodamas kriuksi. 
• Naktį per radiją leidžia ir angliškas dainas, bet paryčiais ir dienos metu - tik Balkaniška programa.
• Beveik BiH: pasienietis, žiūrėdamas į mano asmens dokumentą, klausia, ar čia aš, ir vartydamas pasą puslapis po puslapio stebi mano reakciją. Linksma tauta.
• Nors nevisai. Pažintys su vietiniais yra šiek tiek išpūstas reikalas. Ypač jei ta pažintis, yra susijusi su augalotais tramvajaus kontrolieriais. Sakykime, kad už gautą raudoną baudos bilietą, būčiau galėjusi dvi savaites gerti turkišką kavą. BiH nebeatrodo pigi šalis. Dabar ryškiai raudonas baudos kvitas - brangiausias ir išskirtinis suvenyras, bent taip žiūrėti į gautą popierėlį ragina linksmaplaučiai bosniai.

Vis mažiau funkcionuojantis tramvajus.

• Tramvajaus kontrolieriai naudojasi senais gerais NOKIA telefonais.
• Atrodo, kad tramvajai išgyvena savo paskutiniąją. Neužsidaro net jo durys. Svarstome, kaip čia žiemą.
• Rūko duobėje klimatas - ne visiems. Padarome išvadą, kad sarajeviečiai - užsigrūdinę žmonės. Vos +10, bet atrodo, kad jie mėgaujasi vasara. 
• Turistų informacijos centras nedžiugina. Skelbimas kitoje lango pusėje byloja: 'Open whenever we can'.

Bosniai - vaikščiotojai stogais.

Bosnių katinai - taip pat vaikščiotojai stogais.

• BiH nacionalinė valiuta yra trumpinama KM arba BAM. Paveiktos turizmo informacijos centro pozicijos, pinigus trumpiname kaip BAM, bet pridedame ir BIM. Dabar ši valiuta mums bimbamai. 
• Eidamas degant žaliai šviesoforo šviesai, negali jaustis visiškai saugus. Ir vairuotojams būna bim bam. 

Humans of Sarajevo. Kai dar atrodė, kad bosniai - linksmi žmonės.

• Lyja. Rytietiškame Baščarčija rajone ieškome tualeto. Sutikti žmonės tikina, kad tokiu oru tualetai neveikia. Ieva konstatuoja faktą: 'tualetas - tai prabanga'.
• Su prekeiviu, dėvinčiu nuotaikingą kepurėlę su BiH atributika, persimetu keliais prancūziškais žodžiais. Visgi pamokos apie teisingo kelio atradimą nenuėjo veltui. Sarajevas - daugiakalbis miestas.
• Geriame bosnišką-turkišką kavą iš žavių puodelių nuo žavaus padėklo. Už lango kavą geria bosnis. Laikraščio, kurį jis sklaido, pirmajame puslapyje atpažįstu žodį 'genocidas'.

Bosniška-turkiška kava.

• Tampa aišku, kodėl teritorija apie Sebilj (osmanų stiliaus medinį fontaną) yra vadinama balandžių aikšte, Tačiau, kodėl žmonėms tiek džiaugsmo kelia už pinigus ant jų lipantys balandžiai - nežinia. 
• Geroji pusė: balandžiai čia ne tokie agresyvūs kaip prie Milano katedros.
• Saulei nusileidus balandžius Sebilj pakeičia benamiai šunys (tokie, kokių bijoma siaubo filmuose ir kurie visada pasirodo alkani).
• Sakoma, kad jei išgersi vandens iš Sebilj fontano - grįši į Sarajevą. Justė ragina susimąstyti.

Sebilj. Balandžiai kovinėje parengtyje.

• Sarajevas - liūdnas miestas su daug niūrių paminklų. Gidas atsako: nėra ko norėti, Sarajevas per 100 metų kentėjo nuo penkių karų.
• Su privačiu gidu ir privačiu vairuotoju atvykstame į Vilties tunelį (Tunnel of Hope/ Tunnel of Life). Tai tunelis (800 m ilgio, 1 m pločio, 1.30 m aukščio), kuris po Jungtinių Tautų kontroliuojama oro usoto teritorija, Sarajevo apsiausties metu (1992-1995) buvo kasamas keturis mėnesius tam, kad išgelbėtų kuo daugiau civilių.
• Nespėjame įsijausti, kad esame tunelyje, kai netrukus jis baigiasi. Pasirodo (!) lankytojams yra prieinama vos 25 m tunelio atkarpa. Klausiame ar tai yra viskas. Gidas jaučiasi nepatogiai.
• Tunelio nuotraukos ant reklaminių bukletų profesionalios - neprikibsi. Pagautas toks kampas, kai nesimato čia pat esančios jo pabaigos.

Tinkamas kampas.

• Bosniai moka uždarbiauti. Pasirodo, kad įėjimas į tunelį kainuoja 10BAM (studentams 5BAM), o mes su palyda iš nakvynės namų vat ir permokėjome permokėjome (o gal ir ne; kadangi Vilties tunelis yra už miesto, mūsų nepasigailėti galėjo ir vežėjai).
• Kitas sumanus bosnių žingsnis: supažindinimas su Abid Jašar - žmogumi, kasusiu šį tunelį ir turinčiu suvenyrų parduotuvėlę. Abid turi ~3500 nuotraukų su pas jį atvestais turistais ir pluoštą atvirukų. Abid mus pavaišina namine rakija (pats negeria, nes jam ramadanas). Suprantame, kad ir mes turėsime jam atsiųsti atviruką.
• Kai bosnis siūlo pagalbą, manai, kad jis kažko iš tavęs nori.

Leidžiamės žemyn palikę savo gyvenamąjį plotą.

• Abid sako surasiąs mums vyrus-bosnius, bet nelabai to trokštame.
• Visgi turas tikrai naudingas. Iš gido lūpų istorija skamba kitaip. Pamatome istorinių kadrų, koks dar visai neseniai buvo suniokotas Sarajevas. 
• 'Bosniai veikė iš meilės savo tėvynei, o serbai iš neapykantos.'

Šachmatai - bendruomenės klausimas.

• Gidas (sakau gidas, nes buvo labai sunkus ir neįsimenamas vardas) klausia Justės: ar tau patinka Titas? Klausiams išvertė iš kojų. O mes jį minėjome tik dėl to, kad susidomėjome parduotuvėmis Maršala Tita gatvėje.
• Prie amžinosios ugnies Maršala Tita gatvėje sustojame ilgiau nei būtume stovėję kitomis aplinkybėmis. Ji šildo.

Vakarietiškoji Sarajevo pusė - Maršala Tita gatvė.

• Mobilioji programėlė 'Shazam' ne tiek, kad neatpažįsta mūsų girdimų turkiškų dainų, bet mes niekad nespėjame jos įsijungti. Kelionės daina buvo nesušazaminta.
• Tokia muzika išjudina tik pirmosiomis valandomis. Vakare ji panašėja į zvimbimą.
• Užsukame išbandyti to, ko neišbandėme Kroatijoje. To pavadinimas - čevapi. Karolina sako, kad tai vyriškas maistas prie alučio. Apsunkstame. 

Čevapi. Duonelė su jautienos dešrelėmis ir pasirinktais priedais (svogūnais, čili pipirais ir t.t.).

• Ima žavėti lempos, servizai ir Aladino batai. Pypkes maišau su rašikliais. 

Tai, kas žavi - šaukštai.

Tai, kas žavi - džinų nameliai.

Tai, kas žavi - šviesiausia parduotuvė Baščarčija rajone.

• Bosniai didžiuojasi futbolininku Muhamed Bešić, žaidžiančiu 'Everton' klube. Jo marškinėliai plaikstosi vėjyje. 
• Sarajeve yra riba skirianti du pasaulius: Rytų (Baščarčija rajonas) ir Vakarų (Maršala Tita gatvės apylinkės). Sakoma, kad čia galima pasivaikščioti tiek po Vieną, tiek po Stambulą.
• Justė mano, kad Baščarčija rajone yra daugiau Turkijos nei pačioje Turkijoje.

Vakarietiškasis Sarajevas. Centrinis bankas.

• Vakarai: banko kortele įmanoma atsiskaityti tik prekybos centre ir McDonald's. McDonald's toks tuščias, jog dėl lauke skraidančių balionų, sunerimstame, kad galbūt tai yra pirmoji užkandinė Sarajeve. Ne, pirmasis McDonald's buvo atidarytas 2011 m.
• Bosniai tikrai pripratę prie žemos temperatūros. Atrodo, kad ir McDonald's įjungtas šaldymo režimas.

Skėčiai. Nei rytai, nei vakarai.

• Kainos parduotuvėje 'Mango' mažesnės nei Kroatijoje. 
• Didžiausias prekybos centras Sarajeve - visai nedidutis.
• Rytai: prasidėjo ramadanas. 
• Akiratyje visada matyti bent keturi minaretai. Naktį jie slėpiningai šviečia. 

Humans of Sarajevo. Prie Gazi Husrev-beg - didžiausios mečetės Sarajeve.

• Tiek mečečių ir kitų šventyklų, jog sunku orientuotis.
• Musulmonės ryši prabangias skaras.
• Turgelyje prekeiviai bando sukurti artimą ryšį, kuris priverstų tave pirkti. Esu atspari.
• Ryte pirmieji klientai gauna 50 proc. nuolaidą.

Viena iš mečečių Baščarčija rajone.

• Užsukame į kavinę 'Kolobara Han'. Sunku priprasti prie mažų arbatos kiekių. Padavėjas negeba paaiškinti kas per dalykas yra desertas kadaif. Tik, kad saldus. Klausiu ar kepta orkaitėje, o man atsako, kad porcija yra vienam asmeniui. Surizikuoju ir negeriu šampano. Ne pyragas, o kažkokios masės sukrėstinis. Visai ne mano stiliaus.

Humans of Sarajevo. Pertraukėlė.

• Karolina sako, kad ši kelionė yra susijusi su įdomiais sutiktais žmonėmis: nakvynės namų bosė (tokia, kokią įsivaizduočiau kaip mafijos galvą - kikenanti, bet turinti daug galios ir valdanti 1500 lovų); žmogus, kasęs Vilties tunelį ir kolekcionuojantis atvirukus iš svetimų kraštų; jaunas ekskursijų gidas - labai besididžiuojantis išmoktais skaičiais; rašytojas, spausdinantis savo romanus netoli Stari Most ir dainuojantis rusiškai; ilgablakstienis belgas, dviračiu minantis iki Indijos (be dviračio būtų neatpažįstamas); meksikietis, dievinantis čevapi, mokęsis Zagrebe ir vėl ten vykstantis kelioms valandoms švęsti draugo gimtadienio.

Miesto rotušė ir rudi Miljacka vandenys.

• Justė užduoda klausimą be atsakymo: kodėl Miljacka upė, tekanti per Sarajevą žemėlapyje yra pažymėta mėlynai, jei ji yra ruda?
• Grįžtame į savo gyvenamąjį plotą. Net nepastebime - pakeistos durys. Iš tamsos išlindęs darbuotojas nenurodo jokios tokių permainų piežasties: 'mano bosė yra kreizi'.
• Sarajeve negalima fotografuoti dviejų dalykų: traukinių stoties interjero ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados (aplink daug atvirai ginkluotų pareigūnų).

Poilsio oazė. Hamakija.

• Sarajeve daug Coca-Cola reklamos. DAUG.
• Wi-fi slaptažodžiai čia - kavinės pavadinimai. 
• Sarajeve kroatiški saldumynai ('Kraš') yra pigesni nei pačioje Kroatijoje.
• Geriausia Sarajevo panorama yra matoma iš baltosios tvirtovės (Bijela Tabija). Einama stačiu kampu, pro gyvenamųjų namų kvartalą ir skalyjančius šunis, bet užlipti būtina.

Vakarėjantis Sarajevas. 

MOSTAR

Mostaro traukinių stotis.

• Dauguma šaltinių teigia, kad traukinio Sarajevas-Mostaras maršrutas yra labai vaizdingas (kalnai, miškai, upės, grioviai, rūkas ir dar minaretas). Turiu pranešti, kad jei kovojate su miegu, nekovokite ir pabuskite po 1.5 val. Tai laikas po kurio atsiskleidžia visos BiH grožybės.

Vaizdingas maršrutas. Sarajevo-Mostar. Neįžengiamos girios.

• Mostaras kvepia gėlėmis.
• Kam tai primena Rijeką, kam Graikiją.
• Turistų antplūdis traukinių stotyje dar ne toks užuodžiamas.

Troba.

• Pirmoje kavinėje jau užuodžiamas - išmaldos prašoma angliškai.
• Ieva užsisako alaus 'Sarajevsko'. Ir vėl užsitarnauja padavėjo prielankumą.
• +34 laipsniai karščio. Fontanėliai šalia mečečių - tikras išsigelbėjimas.

Humans of Mostar.

• Kuo arčiau Stari Most, tuo tirščiau. Kuo toliau nuo Stari Most - tuo jaukiau
• Stari Most - Islamo architektūros pavyzdys ir pirmasis objektas BiH įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tiltas buvo nugriautas  1993 m. Kroatų-Bosnių karo metu ir atstatytas 2004 m.

Kiekvieno užsukusio į Mostar tikslas ir išsvajotas kadras - Stari Most.

• Naujoji tilto dalis atrodo kaip įklijuota.
• Geriausia vieta fotografuoti Stari Most yra tiltas priešais.
• Žmonės šokantys nuo Stari Most (įdegę ir dėvintys 'Speedo' glaudes) nėra jokie vandens sporto entuziastai. Jie iš to gyvena ir renka pinigus. 

Dėvintis 'Speedo'.

Užsidirbti jau pavyko.

• 'Ei, visi surinkime 20€ - juk smagu.'
• 'Ei, tai tradicija! Smagu!'

Mostaro žaizdos.

• Suvenyrai Mostare yra pigesni nei Sarajeve.
• Sutinkame rašytoją, kuris spausdina savo romanus tarp Stari Most ir artimiausios mečetės. Tuoj pat imasi bosniškų gudrybių: traukia jau išleistą knygą. Dar siūlosi ir padainuoti.

Tolėliau nuo turistinio Mostaro. 

---Sarajevą palikti buvo gailu ir sunku (vaizdingas maršrutas privertė įsikibti į ranktūrį, tylėti, žiūrėti tiesiai ir pajusti visus vidaus organus; o dar Justė įtarė, kad vairuotojas veža kontrabandą. Karolinai tai atrodė uogos). Galbūt vanduo iš Sebilj turi galios. ---

Nakvynės namai: 'Ljubicica'.

Čevapi: čevabdžinica 'Hodžic A'

Turkiška kava: kavinė prasidedanti A raide Sebilj dešinėje.

La vie en verte @Plitvice Lakes National Park

Buvo rytas ir jau buvo išaušę, o mes visai neskubėjome (neįprastai). Apdairiai rinkomės sumuštinius, gulinčius, viliojančius ir įkalintus, kepykloje 'Dubravica', kuriai pastarąją savaitę kėlėme pardavimus.

Vos prieš aštuonias, o autobusas jau lūžo nuo gamtininkų ir irzlių australų, užsėdusių ne savo vietas.

Turėjau nuojautą, kad išsirinktas sumuštinis su tunu nenuvils (bet ne tokią nuojautą, kad jis sukels priklausomybę), o Zagrebo žaluma - jau praeitis.

Gamtininkai.

•  Kai domėjausi raganystėmis Zagrebo apylinkėse sužinojau, kad Plitvice NP yra ne kas kita, o vyriausios Zagrebo raganos, gyvenusios viduramžių pilyje ant Medvednica kalno, kūrinys. Vietiniai kentėjo nuo nesibaigiančios sausros ir maldavo vandens. Gavo.
• Sako, kad Plitvice ežerus aplankėme pačiu laiku (iki birželio vidurio), t.y. tuo metu, kai NP yra žalumo viršūnėje. Vasarop viskas, kas gyva, pradeda vargti ir džiūti.

Vieni iš daugelio. #1

• Pačiu laiku dar ir dėl to, kad vasaros metu bilieto kaina vis auga (kuo arčiau rugpjūtis, tuo brangiau).
• Kai atvažiavome, truputį pasimetėme: įėjimas #2 neturi nuorodų pakelėje.

Jie jus pralenks.

• H maršrutas yra rekomenduotinas (+ leidžiamasi, o ne kopiama) ir vedantis pro beveik visus įspūdingiausius NP kampelius. Turite į parką patekti per įėjimą #2, įsigyti bilietą, šokti į autobusiuką, įveikti 1.5 val. atkarpą pėsčiomis, 15-20 min pasėdėti kelte ir baigti žygį su paskutine 1.5 val. atkarpa pėsčiomis.
• Galbūt Édith Piaf nebuvo Plitvice NP, todėl dainavo ne visai teisingai: 'La Vie en Rose' (iš pranc. klb. rožinis gyvenimas). Tai yra 'La Vie en Verte' (iš pran. klb. žalias gyvenimas).

Kai stovėjome čia, pro takelio plyšius veržėsi krioklio gyvybė. 

• Kaip gali būti vienas ežeras agrastų žalumo ir tuoj pat avokado žalumo? Taip yra.
• Čia sunku stabtelėti ten, kur pats norėtum, ir kelias minutes padūmoti. 
• Kai sustojome pamintyti, Justė tarė: 'Čia daugiau nei 50 žalių atspalvių'.
• Negali pasirinkti savo ėjimo tempo. Yra tik visų ėjimo tempas.
• Yra ir visų laikas, kai kas nors prie krioklio šalimais pozuoja asmenukei.

Pasitiko tik viena antis.

• Jeigu norite irtis į priekį darydami lenkimo manevrus, galite apsimesti, kad atsilikote nuo savo grupės. Ranka bestelkite į atsitiktinius žmones, bet taip akivaizdžiai nesifotografuokite ir nebandykite šio triuko antrą kartą su tuo pačiu žmogumi. Čia ne mano strategija, tai moters iš Lotynų Amerikos išmintis.
• Karolina suteikė informacijos, kad kava poilsio aikštelėje P3 nėra gardi (bet gausite cukraus su Plitvice NP ženklu).

Takelis, kuriame reikia nsupręsti, kuris yra viršesnis ir kas, ką gali lenkti.

• Eikite tiesia trajektorija, o tie mėlyni laumžirgiai patys jus aplenks.
• Tie mėlyni laumžirgiai sukuria labai svajingą atmosferą. Kaip filme 'What Dreams May Come' ('Kur nuneša sapnai') su Robin Williams toje dalyje, įsivaizduojamame pasaulyje. 
• Rojus.
• Įdomu ką čia matė ir kuo Plitvice NP parką laikė pernykščiai žmonės, kai tai dar nebuvo Plitvice NP.

Vieni iš daugelio. #2

• Rojus su 16 ežerų, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1979 m.
• Skrybėlė ir kremas nuo saulės - geri dalykai. Netgi būtinybė.
• Eikite dešiniąja takelio puse ir gali būti, kad jus palies krioklys.
• Apipurškimo sąlytis yra tikra palaima, nes Plitvice NP yra it koks Edeno sodas.
• Ką supratau iš draudimo ženklų: jokių maudynių, jokios žvejybos, jokio žolynų rinkimo, jokio šuns be pavadėlio, jokio laužo, jokios palapinės, jokio šmirinėjimo ne takeliais.

Kita ramybės oazė.

• Stebėkite žuvis - jos kaip uždraustas vaisius - ranka pasiekiamos. Joms čia tikras, bebaimis gyvenimas.
• Rašoma, kad galima prasilenkti su rudaisiais lokiais, vilkais, elniais, stirnomis, šernais ir laukinėmis katėmis.
• Sutikome tik antį. Justė nusifotografuoti spėjo, o kiti entuziastai ne. 

Pabudo mano žvejės instinktas.

• Tas, kuris pirmesnis atsikels ir išsiruoš į NP, turės daugiau nepriklausomybės ir laisvės.
• Jeigu ilgai miegosite, eilėje dėl žingsnio į keltą gali tekti laukti ir 2 val.
• Svarstau, kaip buvo apskaičiuotas laikas, kurio reikia įveikti pasirinktam maršrutui. Tarkim, rašoma, kad maršrute H galite užtrukti 4-6 valandas (4-ias valandas, jei jaunatviškai brausitės; 6-ias, jei plauksite pasroviui).

Plaukimas.

• Punkte P1 yra nuomojamos valtelės romantiškam irklų plekšenimui.
• Romantiškai vaikščioti Plitvice NP galima ir vaikščioti susikibus už rankų galima, bet  užimkite tik vieną takelio pusę.
• Dar keletas žodžių, keliaujančių iš lūpų į lūpas: nelipkite į priešpaskutinį ir paskutinį autobusus, vežančius iš Plitvice NP. Gali nutikti trys dalykai: stovėsite, neįlipsite arba lauksite 2 val. nežinioje su būriu žmonių, kurie taip pat skendi nežinioje. 

Pabaigos nuotrauka iš dienos su labai daug žalios spalvos.

Ir kaip byloja bendra gyvenimo tiesa: viskas gerai, kas baigiasi bulvytėmis ir viskas gerai ten, kur yra bulvyčių. Čia buvo net dvejose vietose.

--Kai gįžau, ausyse man dar ošė (šalutinis efektas).

Druska-druska @Pag Island

Tai buvo kelias tarp žemės ir dangaus. Ar bent jau tos kelios atkarpos, kurias įveikdami kvėpavome aklina tamsa. Sakyčiau, buvo labai panašu į tai kaip, Peter Jackson kino teatruose realizavo J. R. R. Tolkien knygą 'Hobitas, arba ten ir atgal'. Žiedųvaldoviškas (atitikmuo - 'po kalnais') kelias į šiaurinėje Adrijos jūros pusėje plūduriuojančią salą.

Kai galiausiai gerklė užkimo taip, kad nebeišėjo aikčioti pamačius kiekvieną įlankėlę ar išraiškingiau sutvertą kalną, netikėtai patekome į salą. Tiltas (Paški most) vedantis į Pag salą kasdienybėje buvo kur kas žemiškesnis ir visai neskrodžiantis horizonto (vos 340 m ilgio).

Kągi. Prasidėjo gyvenimas saloje.

Atsiprašau, autobuso langas seniai jautė šluostės prisilietimą. Kelionės daina: Wiz Khalifa ft. Charlie Puth "See You Again". Gal ne be reikalo. 

Gyvenimas saloje, kuris iš pradžių atrodė kaip gyvenimas Nevados dykumoje (palyginimo šaltinis: iliustruoti straipsniai apie ten vykstantį 'Burning Man' festivalį), tik su sūrių kioskeliais pakelėje. Mat Pago sala nėra apdovanota derlingu dirvožemiu ar, tuo labiau, augmenija. Akmenys akmenys. Kalnai. Iš to ir išplaukia išvada, kad ši aplinka palankiausia avininkystei. Saloje savo namus atradę yra mažiau nei 8 tūkst. žmonių ir 30 tūkst. avių.

Šioje tikro gyvenimo serijoje užduodu ir tučtuojau atsakau į klausimą: 'Kuo mėgautis Pago saloje?'.

Ne savo ląstuose. 

 - Vandens stichija (ar bent jau apsimesti, kad užsiimi vandens sportu). 'Šimuni' stovyklavietėje teks atsisveikinti su žeme. Čia galima įlįsti į patrauklų naro kostiumą, sėsti į kanoją, užlipti ant irklentės ar burlentės ir netgi išskleisti katamarano burę.

Jeigu rinksitės katamarano užvaldymą, punktą 'Degintis išvertus bambą ant jachtos' reikės atidėti kitam kartui. Teks dirbti (!), suprasti, vairuoti, nesipainioti tarp virvelių, susišnekėti su vėju ir tobulinti darbo komandoje įgūdžius. Po buriavimo pamokos: naikinti kostiumo įdegį.

Instruktorius - širdingas žmogus (apgailestauja, kad ši diena nevėjuota) ir dar mylintis vaikus (turi mokyklėlę, kurią lanko 200 vaikų, norinčių perprasti buriavimo paslaptis).

Laikina mano ir Ievos transporto priemonė. Katamaranas. 

Saulės nubučiuotas ir vėjo nuglostytas intruktorius veda paskaitą kaip kovoti su vėju.

 - Alyvuoginiu oru. Pasivaikščiojimo alyvmedžių giraitėje (Vrtovi lunjskih maslina) klimatas kitoks. Jautiesi lyg įkišęs nosies galiuką į kątik alyvuogių aliejumi apšlakstytas graikiškas salotas. Maždaug. Kai einame pro čionykščių rezidencijas, jie palinkę link savų vartelių šypsosi ir maloniai linksi. Gali būti, kad alyvuoginis oras teigiamai veikia gyvenimo kokybę. Visgi 23 hektarai alyvmedžių.

Panašiai kaip Vincent van Gogh paveikslėlyje 'Olive Trees'.

Fabrikėlio 'Paški Sir' prekinis ženklas.

- Specialių avių, valgančių specialias žoleles sūriu. Ar tiesiog ekskursija po 'Paški Sir' sūrio fabriką (su penkių sūrių degustacija!). Iš pradžių artizaninių ir pasaulio pripažintų (vienas iš jų - fermentinio sūrio 'Prūsija' skonio) sūrių fabrikėlis riečia nosį, bet vėliau priprantama. O paragavus, ir visai gerai. Čia net durų kilimėlis su avele.

Dėmesio: firminės fabrikėlio parduotuvės lentynoje - figų ir slyvų sūriai (200 g. - 10€ /38 LT).

Sūriai procese.

 - Druska ir sūria oda. Druska Pago saloje yra išgaunama jau tūkstantį metų. Sako, kad ji čia geriausia Europoje (#1). Kai įbrendi į jūrą (atsargiai - ir vėl jūros ežiai) - kaupti druską pradedi ir pats.

-Spalvų švente Holi. Tik užsimerkus, užsičiaupus ir sulaikius kvėpavimą. Tada savo ar ne savo valia patekti į Adrijos vandenis.

Druskėja.

- Kava prie jūros. Buvome pamėtėti į mažytį (labai) miestelį ant jūros kranto - Novalja. Sako, kad ši pakrantė gražiausia Pago saloje. Turui po Novalja ir puodeliui cappuccino susmukus ant odinės sofutės užtenka 40 minučių.

Gardžiausių itališkų makaronų šventovė - 'Šimuni' stovyklavietės restoranas. Jeigu būčiau Apeninų pusiasalio gyventoja, mane Jie mintimis pasodintų prie pietų stalo Toskanoje. Atrodo, kad net į puodą Jie buvo dedami ne šiaip sau paprastai, o guldomi ir apkamšomi su didžiule meile.

Krentančios žvaigždės prie jūros atima kvapą. Net nesusigaudome, kad jau nebespėjome sugalvoti noro.

Ir paslaptinga bangų mūša mėnesienoje daro poveikį žmonių ateičiai. D.S. nusprendžia, kad 'laimingi laiko neskaičiuoja'. Ir atiduoda savo laikrodį Adrijai.

Novalja pakrantė. 

Cappuccino tarp gėlių.

 - Pasauliu, avių bendryste ir levandomis. Iš Pago salos viršukalnės Sveti Vid* (348 m) galima pasisveikinti su pasauliu. Kopiant nusibosta žiūrėti po kojomis ir vis kyla užuojauta avių kaimenėms, su kuriomis vis prasilenkiama kelyje. Tačiau, kai pasieki viršūnę ir apsigręži - nustembi ir viskas tampa aišku: a) kodėl tos avys apsistojo čia, b) kodėl žmonės, aspkritai, taip veržiasi į kalnus.

Po pietų ima zvimbti bitės. Einame kaip Russsell Crowe toje dvasingoje scenoje kviečių lauke per filmą 'Gladiatorius'.

Savintis čia augančias levandas nepageidautina.

Pageidautina pasitepti kremu nuo saulės arba be atvangos judinti rankas ir plevėsuoti šortais.

*Prasidėjus borai (šiaurės, šiaurės rytų vėjas Adrijos pakrantėse; kroat. bura) Sveti Vid viršūnė yra čaižoma stiprių vėjo gūsių. Koplytėlės mūrai audros metu yra vienintelė užuovėja, bet tokiu atveju kopti nerekomenduojama.

Kopėjų tradicija. Ar tai reiškia, kad grįšiu.

Vienybė.

Jau žemyn. Ir gyvenimo saloje bei maudymosi kostiumėlyje pabaiga.