Eu vorbesc limba română ir atsisveikinimas su šortais @Bucuresti

iš rumunų kalbos: aš kalbu rumuniškai

#irtoliausolotraveler

Prieš apkabindamas bulgarų meškėnas, pasitikslino kur vykstu: į Stambulą (per vėlai suvokiau, kad tą akimirką nuo šio miesto mane skyrė vos 550 km) ar į Bukareštą. Bukareštą. Ir tada, kaip eilinio filmo atsisveikinimo scenoje su išklerusiu taksi automobiliu, mojančia ranka, atidarytu langu ir paskutiniais šūksniais, bulgaras Sofijos naktyje pridūrė: 'Bukareštas - tai mažasis Paryžius!'. Tolstant taksi spėjau tik pasitikslinti: 'Rimtai?!'. Nes juk žmonėms patinka pagrįsti savo teiginius ir sukelti nuostabą to visai nesiekiant.

Siekiau sužinoti, ar bulgarų meškėnas buvo teisus. Caleia Victoria. Bukareštas.

Kaip ir Audrey Hepburn, šis panašumo pažadas mane džiugino. O kam nepatinka Paryžius. Juk ir Budapeštas kaip vidurio Europos Paryžius turi savo kainą ir įvaizdį. Ir aš tam buvau pasiruošusi. Kai Aleksas 'Hostel Mostel' sutiko padainuoti Beyonce 'Proud to Be an American', jis tuo šiek tiek abejojo, nes vietinės kalbos jam nebuvo į nieką panašios.

Dar Sofijoje perkandau rumunų kalbą. Pirmas mano išvystas rumunas paprašė pasaugoti jo daiktus, kol... nusipirks batoną (atspėjau teisingai; batonas buvo gabenamas po pažasčia). God bless the USA.

Dar ieškau savojo Paryžiaus. Bukareštas.

Gražesnės sienos dar nebuvau kirtusi. Dunojus. Aušta. Dunojus kelia kažkokius šiltus jausmus.

Lyginant su Bulgarija, Rumunija šviesoje atrodė dar vargingesnė, bet žmonės - teigiami kaip Dunojus. Net ir tie taksistai, kurie šaukė pro langus ir iš tolo signalizavo. Paprastas žmogiškas rūpestis - juk tai pirma apniukusi diena per dvi su puse savaitės. Reiškia, link Lietuvos.

Dar. Kairėje - nacionalinis bankas. Bukareštas.

Filaret autobusų stotis neturėjo nieko bendro su doros mylėtojais filaretais. Plastikinėmis samanų žalumo kėdėmis užpildytas priplėkęs laukiamasis ir musių nesibaidantys vietiniai. Norėjosi nešti kudašių to neįamžinus. Taip Paryžius atrodytų po karo. Bulgaras su tokiu palyginimu padarė meškos paslaugą. Vis pastebiu atsilupusius dažus ir išdužusius langus.

Rumunės. Bukareštas.

'Unirea' - yra didžiausias Bukarešto prekybos centras (su McDonald's be wi-fi, KFC; dviejų aukštų maisto parduotuvė 'Carrefour' yra šalia esančiame pastate), ištiesęs pagalbos ranką su skėčiu. Tuo metu buvo remontuojamas ir be galo klaidingas. Bet kas ieško nuolaidų turėdamas atsisveikinti su šiltais orais, jas visada randa.

PASTABA: nedidukė maisto parduotuvė 'Billa' yra ir -1 'Unirea' aukšte. Nesvarbu, kokioje šalyje esi, 'Billoje' bus vienas aukštas, tamus kasininkas, kuris mėgs pajuokauti,

Rumunai ne tik, kad nekalba angliškai, bet, apskritai, nekalba. Jie žiūri. Netikėta iš tautos, kuri turi skyrių su nacionalinėmis spalvomis išmargintais batonėliais, kurių sudėtyje - romas. Juk Rumunija.

Man gražu. Bukareštas.

Apsistojau nakvynės namuose pavadinimu 'X Hostel'. X, nes kitos durys šalia mano kambario vedė į pabėgimo kambarį. 'X Hostel' turėjo daug dušų, daug veidrodžių, plaukų džiovintuvų ir karšto vandens srovę. Žydrų nagų bosė daugiau dėmesio nei savo nagams skirdavo tik vyriškos lyties nakvynės namų svečiams. Į klausimus, kur būtų galima ką nors rasti, ji atsakydavo - 'visur'. Wi-fi ryšys silpnas, o ir pagalbos dėl autobusų ar traukinio bilietų suteikti nesiteikė. Kuo daugiau lovų kambaryje, tuo didesnė tikimybė išgirsti kaip žmonės negirdėtomis kalbomis kalba per miegus. Vienu metu knarkia trys.

Bet visuose nakvynės namuose yra ūpą pakeliančių amerikiečių ir australų. Amerikietis Matt negali apsispręsti, kuris iš jo buvusių plaukų buvo kirpimas. Kol kraunuosi lagaminą savo plaukų vaizdus jis man tiesia iš lovos. Manau, kad nori sudominti tuo, jog vienoje iš nuotraukų su karine uniforma jis pozuoja JAV vėliavos fone. Tai objektyviam patarimui nesukliudė.

Dâmbovița - Bukarešto Sena.

Australas Jessey gėdijasi savo australiško akcento. Gėdijasi ta prasme, kad dažnai Europoje lieka nesuprastas. Jis sukasi plytelių versle. Pusę metų dirba, kitą pusę - keliauja. Moka pasakyti 'Kak dela babUška?'. Taisau kirtį. Misija neįvykdyta, bet Jessey dovanoja monetą su čiabuviu. Važiuos į Minską, ieško sovietų. O aš vis dar Paryžiaus.

Labai patiko. Fone - Palatul CEC. Bukareštas.

Lijo ir lijo. Netikėtai reikia pirkti kelnes. Atsisveikinimas su šortais.

Tokiu vasaros antausiu pasibaisėjęs ir 'Grand Cafe Van Gogh' padavėjas. Teigia, kad tai tik mano bad luck. Sėdžiu priešais nacionalinį Rumunijos banką. Gal valgau kartu su elitu. Niekada nežinosi. Su padavėju tęsiame kalbą apie desertą ir sezonus. Šiuo metu desertų reitingas toks: obuolių tarta, šokoladiniai putėsiai ir sūrio pyragas. Obuolių tarta buvo geras pasirinkimas.

Viena detalė ant stalo išduoda, kad Rumunija - padažų ant picos šalis. Nebetoli. Van Gogas šioje kavinėje tik ant tualeto sienų, ištapetuotų irisais.

Pas Van Gogą. Bukareštas.

Rumunės - ilgaliežuvės. Parduotuvėje bando papirkti komplimentais. Gerai atsiliepia apie lietuves.

Strada Nicolae Golescu - tai Bukarešto Eliziejaus laukai. Tiek prabangus promenadas su Cartier parduotuvėmis, tiek nakvynės vieta.

Caleia Victoria - prabangūs viešbučiai ir blykstės. Ministerijos, universitetas, muziejus. Ir: paminklas su asmeniu ant žirgo.

Caleia Victoria. Blykstės. Bukareštas.

Caleia Victoria. Jaučiuosi pakylėtai. Bukareštas.

Mano sėdėjimo vieta Bukarešte - suoliukas priešais Ateneul Român koncertų salę. Rumunai myli balandžius ir žuveles baseinėlyje. Viskas dėl kolonų.

Filmas 'The Necessary Death of Charlie Countryman' su Shia LaBeouf rumunams įspūdžio nepaliko, mat jie buvo vaizduojami kaip labai grubūs ir neprognozuojami žmonės, bet kolonos nufilmuotos puikiai. Galėčiau miegoti atsirėmusi į jas kaip Shia.

Ateneul Român koncertų salė.

Šiek tiek už senamiesčio. Filme maždaug taip, bet daug šiurpiau. Bukareštas.

Dėmesio ir apsisukimo 360 laipsnių kampu verta netoliese koncertų salės esanti visa Revoliucijos aikštė (Piața Revoluției). 

Taip! Žemėlapyje parašyta, kad tai bulvės paminklas. Ir tada tai tikrai tampa panašu į bulvę su lupena. Kiti laiko dantų krapštuku pasemigta alyvuoge. O iš tikrųjų - paminklas Rumunijos revoliucijos aukoms atminti. Piața Revoluției 1989 m. buvo nuverstas komunistų lyderio Nikolajaus Čaučesku režimas. 

Skulptūra vertinama kontraversiškai. Teigiama, kad per daug abstrakcijos ir per mažai skausmo.

Memorialul Renaşterii. Arba tiesiog bulvė. Bukareštas.

Bukarešto ausys. Vis dar toje pačioje aikštėje.

Prie universiteto. Universitetas - rūmai. Bukareštas.

Senų knygų išpardavimas netoli universiteto. Bukareštas.

Fotografo pertrauka. Bukareštas.

Ten, iki kur eiti neverta - Piața Romană ir Piața Victoriei. Tas pats ir su Piața Charles de Gaulle. Rumunai pripažįsta, kad jų aikštės - tik skambūs pavadinimai. O kolą jie mėgsta.

Rumunijos parlamento rūmai - antras didžiausias pastatas pasaulyje po Pentagono. Verta. Kitoje gatvės pusėje - žavus parkas.

Paskutiniai pusryčiai Bukarešte. Išsirinkau 'Cremeria Emilia' kavinę. Delsiu. Dar neatsidarė. Laikas. Delsiu, kad neatrodyčiau pernelyg veržli klientė. Kavinė greit užsipildo. Cappuccino + tarta su vyšniomis + du makarunsai (braškių ir citrinų). Poniškas gyvenimas. Elegancija. Dainuoja Enrique. Ilgu. Turi ir ledų blizgančiose talpose (kaip Belgrade). Čia gera.

Cremeria Emilia. Bukareštas.

Vaišės. Cremeria Emilia. Bukareštas.

Kavinių apsuptyje. Kaip žuvis vandenyje. Bukareštas.

Kai pėsčiomis apeini visą Bukareštą, žinai, kad taksistas važiuoja teisinga kryptimi. Supratau. Bukareštas - Paryžius, nes traukinių sotis - Gara du Norde. Kol traukinys stovi vietoje, verda verslas: renkamos aukos sergantiems tuberkulioze - tai paaiškėja, kai iš rankų yra išplėšiamas lagaminas ir nunešamas į kupė. Traukinyje, kuris važiuos 14 valandų, žmonės iš kuprinių išsitraukia įspiriamas šlepetes.

Kaimynas, pasirinkęs 41 vietą skaniai kvepia.

Rumunų kalbos dar nebuvau atsiklausiusi. Jo telefonas kažkada išsikraus. Sustojus traukiniui nusiperka aviečių ir jomis vaišina. Vėl patinka.

Kaip vietinis. Bukareštas.

Naujas kaimynas kupė paverčia interviu kambariu. Moldovas niekaip neužsičiaupia. Jis IT specialistas, kuria mobiliasias programėles, turi kuo pasigirti. Sibiu mieste į mūsų kupė likimas nubloškia psichologijos dėstytoją iš Vokietijos. Vokietis sutrikęs. Dabar jis yra interviuojamas. Apsimetu, kad miegu.

...

Temsta. Moldovas trykša laime, kad mūsų kupė - tik 'normalūs' (nes patikrino interviuodamas) žmonės. Praėjusiais metais šiame traukinyje buvo apvogti du jo draugai.

...

Keistai trūkčioja lempa. Už durų - 'nenormalus' žmogus. Miegame apsikabinę daiktus. Moldovas budi.

...

Prabundu. Jis žiūri. Moldovas nesudeda bluosto. Budi.

...

Apsimetu, kad miegu.

...

Moldovas kviečia važiuoti iki Vienos. Liko 5 valandos kelio. Sako, kad likusį laiką bandys įkalbėti. NE.

...

Sako, kad turi skalbimo mašiną.

...

Koziris - vienietiškos kavinės.

...

Apsimetu. Noriu Dunojaus ir Budapešto.