Sunday, September 13, 2015

Kudašiaus nešimas @Zadar @Split @Dubrovnik

Išsiskyrimas su Pula įvyko simbolinėje ir sielai artimoje vietoje - pekarnicoje (iš kroatų klb. kepykla). Pekarnica, esanti visai šalia autobusų stoties dirba nuo 5 val. ryto. Dar anksti, tad sunku priimti kepininius sprendimus (sa šunkom i sirom? štrukle?croissant s marelicom? štrudla s jabukama? sendvič tunjevina? burek s višnjama? - iš kroatu klb. kroatiško gyvenimo užkandžių rūšys), kurie lydės visoje septynių valandų kelionėje iki Zadaro.  

Toje pekarnicoje paskutinį kartą girdžiu kaip Justė užsisakydama imituoja kroatę naudodama tik vieną žodį - može.

Vienas iš gražesnių  ir maloniai nustebinusių dalykų Zadare, Du medžiai.
ZADAR - kitas Adrijos perlas

  • Miegas saldžiausias tuomet, kai turi planų: gėrėtis pakrante ir būti įkvėptai.
  • Karolina dar fotografuoja pakantės vaizdus, bet  jau mažiau. 
  • Nakvynės namų bosė Puloje buvo sakiusi, kad į Zadarą visada skrenda. 287 HRK (~38€) ir vos 30 minučių. 
  • O kas mums jaunoms tos septynios valandos!
  • Pravažiuojame Opatiją, Rijeką, Crkvenicą (dažniausiai Deivido kartotas kurorto pavadinimas).
Zadaro miesto vartai.
  • Išlipimas iš autobuso Zadare nėra visiškai saugus. Mus nori pagrobti. Ir įsisodinti į taksi.
  • Tuo užsiima močiutės. Kol apžvelgiame šio kito Adrijos perlo žemėlapį, su Karolina esame verbuojamos dviejų močiučių. Jos yra ginkluotos savo namų nuotraukų albumais ir nuo-mia nei įtikinančia kalba: 'Capitto. No beaches. Bad hostel. Taxi taxi.'
  • Kai išvystame Zadaro miesto vartus, jie pasirodo daug žadantys. 
  • Panašiai ir buvo.
  • Vyrų paplūdimyss??? Prie miesto vartų??? 
  • Nesukite kairėn prieš miesto vartus, nes jei tai netikras vyrų paplūdimys, tai mažų mažiausiai keliaujantis, proginis vyrų paplūdimys.
Ekstremalus drybsojimas Zadaro pakrantėje. 
  • Gal Zadaro močiutės buvo teisios. No beaches, bet žmonės kažkaip i6tveria ir drybso. Tarp šiuškšlių, plytgalių, kankorėžių ir driežų.
  • Driežas bėga per Karolinos kojas. Triukšmas. 
Vaikų žaidimai.
  • 'Tequila Bar Hostel' bosas Josipas – aukštas, tamsus. Tekilos neįpila, bet sako, kad vakare nakvynės namų svečiams taikoma 20 proc. nuolaida mochito kokteiliams. 
  • Josipas palieka la-bai-tei-gia-mą įspūdį.
  • 'Tequila Bar Hostel' - viena jaukiausių gyvenamųjų vietų Koatijoje. Puiki apdaila, negirgždančios langinės ir švieselė prie lovos. 
Josipas sako, kad už šio tilto labai linksma.
  • Zadare yra daug vaikų ir daug suvenyrų. Netgi gąsdinantis ir neoninėmis šviesomis degantis, beveik visą parą dirbantis suvenyrų pasažas. 
  • Apie lankytinus objektus: yra dvi netikėtose vietose išdygstančios kolonos ir trys labai panašios bažnyčios.
Pirma kolona.
Antra kolona.
  • Zadaro kvapas - tai į kitų kūnus beįsigeriantis kremo nuo saulės kvapas. 
  • Ir vasaros romanų kvapas (stiprus).
  • Norint integruotis į Zadaro poilsiautojų būrį, tereikia persimesti rankšluostį.
Zadaro karuselė.
  • Karolinai patiko, nes visur galima pagauti wi-fi. Nuotoliniu būdu mojuojame Justei. Rodome jūrą. 
  • Nenuvilia tik vaizdas į jūrą.
  • Široka ul. yra pėsčiųjų bulvaras su kabančiais 'La Bodega' kumpiais, Cezario salotomis už 60 HRK (~8€) ir daug visai alkio nekurstančių ir akiai nepriimtinų spalvų ledainių.
  • Negalima pasikliauti turistiniu žemėlapiu. Ateini ir pamatai aprūdijusį šulinį arba stiklinį gaubtą po kuriuo - niekas.
Turistinio žemėlapio sukurtų lūkesčių neatitikimas. Aprūdijęs ir, panašu, kad nelankytinas šulinys.
  • Zagrebas išmokė, kad galima gauti geros picos už 10 HRK (~1.32€). Ieškome. Ratais. Daug ratų. Pirmyn ir atgal bulvaru.
  • Zadaras yra miestas, bandantis prisitraukti klientūrą suoliukais (daug suoliukų), ošimu ir šviesomis.
  • Dieną jūros muzika - tas bangų išgaunamas švilpynių ošesys vakarinėje Zadaro krantinėje itin baugina.
Zadare viskas kitaip.
  • Šviesų šou, naudojantis dieną sukauptą saulės energiją, prasideda vos sutemus. Vietą šioje aikštelėje reikia užsiimti dar nesutemus.
  • Tos šviesos varo vaikus iš proto. Daug gaudynių.
  • Laukia šviesų ir sutemos.
  • Zadaras pradeda patikti atsigulus po žvaigždėtu dangumi ant saulės baterijų. Jūros muzika nebeatrodo tokia pamėkliška. Gal Zadaras ir visai nieko.
  • Kai pasirodo, kad šią naktį kurortas jau nurimo, visas veiksmas persikelia po mūsų nakvynės namais. Kovačka ul. yra barinėtojų gatvė,
Barinėtojų viršugalviai pro nakvynės namų langą.
SPLIT - dar vienas Adrijos perlas
  • Kuo toliau, tuo daugiau tenka atseikėti už gabenamą lagaminą.
  • Karolina fotografuoja vis mažiau pakrantės vaizdų. 
  • Išsigąstame. Splito miesto ženklą jau pravažiavome, bet aplink vien gamyklos.
  • Autobusų stotyje pasitinka gladiatoriai ir Havajų muzika. Nesinori kliautis nuojauta. Mažas chaosas.
Iš betoninio paplūdimio einame į miestą.
  • Šalia autobusų stoties taip pat yra ir traukinių stotis, ir keleivinių laivų terminalas. Didelis chaosas.
  • Mūsų nakvynės namai neturi  nei raktų, nei registratūros. Amžinos atvirų durų dienos.
  • Pro atvirus langus girdėti kaip signalizuoja atplaukiantys ir išplaukiantys laivai.
Pakeliu galvą betoniniame paplūdimyje.
  • Vos pramerkus akis betoniniame paplūdimyje tuoj pat kas nors įbruks kvietimą į vakarėlį. Gudrieji pirmiau kabina makaronus, o vėliau skrajutes išsitraukia iš netvarkingai sulankstyto rankšluosčio. 
  • Suprantame, kad praėjome kažkokią atranką. Skrajutes dalinamos ne visiems.
Peristil aikštė. Vakare čia klausomės U2 dainų.
  • Švedas klaidingai interpretuoja mano marškinėlius. Klausia, kur baliavosim.
  • Marmontova ul. pradžioje suvalgome gardžiausius picos gabalėlius Kroatijoje. Su krevetėmis! (Papildymas: Karolina, atsidūrusi Splite dar kartą ir turėdama laisvo laiko užsuka tos pačios picos. Už save kalbantis įvertinimas.)
DĖMESIO. Stebuklų pica buvo šios nuotraukos kairėje.
  • Splitas yra neprognozuojamas. Čia lyja kas 5 minutes. Tada visi slepiasi po aptrupėjusiais skliautais. (Prisiminimai iš vieno kino festivalio Zagrebe: 15 minučių filmas, kurio metu filmuojamas tik šlapias Splito grindinys pasivaikščiojime po Diokleciano rūmų teritoriją).
  • Prasilenkiame su pilvotu vyruku. Ant jo marškinėlių rašoma: 'Lord of the Drinks'. jam tinka.
  • Skamba Calvin Harris 'Summer'.
Diokleciano rūmuose. Patinka.
  • Į Splitą atvykstama dėl imperatoriaus Diokleciano rūmų. Arba kelionėje atsiradusios terminijos žodžiais - miesto aptvare.
  • Todėl viskas čia yra Diokleciano - baras, kebabinė ir pan. 
Diokleciano rūmų dangus.
  • Įsimylėjau Splitą. Siauros gatvelės čia kvepia krevetėmis balto vyno padaže. 
  • Vaikštome kaip Džiulijos Roberts Augustėjume Romoje. 
Siauros gatvelės - šaunaus meisto grarantas.
  • Paliekant Diokleciano rūmus pro šiaurinius vartus, kojomūša susiduriama su vyskupu Gregorijumi iš Nino. Jis - tautos didvyris kovojęs už kroatų kalbos naudojimą bažnyčiose. Sakoma, kad jo kojos nykščio pačiupinėjimas atneša sėkmę.
Po vyskupo Gregorijaus kojomis.
  • Suvenyrų parduotuvėje vyksta įprastas dialogas, kurio metu turime pasakyti iš kur esame. Pasakome. Atsako: aaa, Thuania!
  • Netriukšmauja vaikai.
Entuziazmas. Muzikuoja kas valandą.
  • Karolina jaučiasi prabangiai. Viskas dėl palmių. Jaučiamės kaip Kanuose, nors ten nebuvome. Toks štai gilus įspūdis. 
  • Sėdime vienoje plačiausio promenado (Obala Hrvatskog narodnog preporoda) kavinių. Gurkšnojame frappe. Palmės tikrai užburia. Splitas - gražių žmonių miestas.
Splito kroatė kitapus gatvės.
  • Splitą dar labiau įsimyliu vakare. Peristil aikštėje vyksta gyvos muzikos vakarai. Muzikantas sėdi kažkur tarp mūsų ir dainuoja U2 'One Love'. Dar kartą įsimylėjau Splitą. 
  • Čia pat esanti turistų pora užspietė į kampą vieną Splito katinų. Gyvūnėlį taip niurko ir kiša, kur papuola, kad net nejauku. Verčia jį fotografuotis kartu. Labai gaila to katino.
  • Išbandome kroatiškus 'Saldžiuosius Majus'. Kaina neatitinkama, verčianti valgyti lėčiau ir labai mėgautis.
  • Sutemus būtina pasivaikštioti Veli Varoš rajono gatvelėmis. Tik vietiniai ir jų šunys.
  • Nakvynės namai. Kažkas kalba per miegus ir dar svetima kalba.
Atostogų promenadas.
DUBROVNIK - paskutinis Adrijos perlas
  • Kelias. Karolina fotografuoja jau visai mažai.
  • Pravažiuojame 20 minučių Bosnijos ir Hercegovinos ruoželį. Sakoma, kad bosniai iš šios 20 kilometrų pajūrio linijos išspaudžia daugiau pinigų nei kroatai  iš visos Adrijos pakrantės. Bosniai juk apsukrūs.
  • Atvykstame į Dubrovniką. Miestą, kuriame buvę net ne visi kroatai. Tiesiog ši tvirtovė per toli (autobusu iš Zagrebo - 9 valandos).
Tradicinis kampas.
  • Čia daug turistų, ryšinčių per ryškius kaklaraiščius.
  • Dubrovnike užteks 10 valandų.
  • Ieškome tikrojo Dubrovniko. Be restoranų, suvenyrų parduotuvių ir 'Games of Thrones' turo.
  • Didybės, mano akimis, nebėr. Tiek aukštyn, tiek žemyn. Gal ji atbunda žiemą.
  • Suprantame, kad esame matę tik tokias Dubrovniko nuotraukas, kur jis fotografuojamas iš viršaus. Tai ir yra turistinės pinklės (Papildymas: Ieva Dubrovnike buvo 5 val.ryto ir jai patiko).
Apeinant tvirtovę.
  • Arba anksti ryte, arba niekada.
  • Sklinda gandai, kad aptvaras kartais tampa toks panašus į sardelių skardinę, kad į miestą žmonės yra įleidžiami tik kam nors išėjus. 
  • Reikia sekti kates ir žmones su daugkartinio naudojimo pirkinių krepšeliais. Jie gali nuvesti į išskirtines vietas - savo kiemus.
  • Vidudienis. +32. Metas į bažnyčią.
Išsigelbėjimas - bažnyčia.
  • Skaičiau, kad reikia vengti restoranų, kurių meniu išverstas į šešetą kalbų. O ką daryti su dešimt.
  • Kepyklos 'Mlinar' kainos padvigubintos. Tai nepakeliama.
  • Sėdame tuno salotų. Pomidoras perpjaunamas į keturias dalis už 45 HRK (~8€). Esame pasodintos skersgatvyje netoli virtuvės, kad niekas nepamatytų mūsų nepatrauklių ir visai gyvybe nepulsuojančių salotų. Kas parašyta, tas ir įdedama. Lakios fantazijos norint įsivaizduoti pomidorų salotas nereikia. 
Nuošaliau laikosi ir katės. 
  • Nufotografuoju Karoliną prie jos mocarelos salotų. Graudu. Juokinga prisiminti tas salotas tik po dviejų savaičių. 
  • Dar nebaigėme valgyti, bet turime trauktis. Už nugarų kiti nelaimėliai. Ar reikėtų įspėti.
Dėl šventos ramybės reikia pasilipti aukščiau.
  • Pamatome Lietuvos vėliavą. Manome, kad išgirsime stulbinančios informacijos apie Dubrovniką, bet kalba rusiškai
  • Kavos puodelis kainuoja 20 HRK (~2.65€). Reiškia kalbos apie Dubrovniko kebabą už 70 HRK (~9.27€) buvo nejuokas.
  • Ne kebabų ir ne salotų kainos yra triženklės. 
Dar vienas nučiupinėtas nelaimėlis.
  • Karolina čia labai norėjo naujos profilio nuotraukos. Jau nebenori. 
  • Ant gynybinės sienos nelipame. Yra kitų taškų apžvelgti miestą ir sieną nemokamai.
Žavumėlis, kurį reikia surasti. 
  • Dubrovnike reikia apsišarvoti kantrybe. Guodžiamės kroatiškais guminukais. Galvojome, kad šį kartą pataupysime ir pasikuklinsime. Nepavyksta.
  • Čia angliškai vengia kalbėti ne vietiniai, o miesto svečiai. Įtariu, kad pora, kuri sakė, kad nekalba angliškai, o jiems buvo atsakyta español? italiano? français? Buvo gimtakalbiai anglai.
Aptvaro įtvirtinimai.
  • Tiesiog visi labai nori įsodinti į laivą,
  • BET: drybsoti ant uolų ir matyti tvirtovę iš tolo - žavu. Maudytis tarp krabų ir žvelgti į tvirtovę, taip pat iš tolo - irgi žavu.
  • Nedrįstame nurašyti Dubrio. Visgi tokia populiarybė.
Saugus atstumas.
Jaučiame, kad prisiragavome užtektinai Kroatijos. Priešakyje išsvajotoji ir daugelio išgirta Juodkalnija. Karolina vėl pasiruošusi fotografuoti.