Išsiskyrimas su Pula įvyko simbolinėje ir sielai artimoje vietoje - pekarnicoje (iš kroatų klb. kepykla). Pekarnica, esanti visai šalia autobusų stoties dirba nuo 5 val. ryto. Dar anksti, tad sunku priimti kepininius sprendimus (sa šunkom i sirom? štrukle?croissant s marelicom? štrudla s jabukama? sendvič tunjevina? burek s višnjama? - iš kroatu klb. kroatiško gyvenimo užkandžių rūšys), kurie lydės visoje septynių valandų kelionėje iki Zadaro.
Toje
pekarnicoje paskutinį kartą girdžiu kaip Justė užsisakydama imituoja kroatę naudodama tik vieną žodį -
može.
|
Vienas iš gražesnių ir maloniai nustebinusių dalykų Zadare, Du medžiai. |
ZADAR - kitas Adrijos perlas
- Miegas saldžiausias tuomet, kai turi planų: gėrėtis pakrante ir būti įkvėptai.
- Karolina dar fotografuoja pakantės vaizdus, bet jau mažiau.
- Nakvynės namų bosė Puloje buvo sakiusi, kad į Zadarą visada skrenda. 287 HRK (~38€) ir vos 30 minučių.
- O kas mums jaunoms tos septynios valandos!
- Pravažiuojame Opatiją, Rijeką, Crkvenicą (dažniausiai Deivido kartotas kurorto pavadinimas).
|
Zadaro miesto vartai. |
- Išlipimas iš autobuso Zadare nėra visiškai saugus. Mus nori pagrobti. Ir įsisodinti į taksi.
- Tuo užsiima močiutės. Kol apžvelgiame šio kito Adrijos perlo žemėlapį, su Karolina esame verbuojamos dviejų močiučių. Jos yra ginkluotos savo namų nuotraukų albumais ir nuo-mia nei įtikinančia kalba: 'Capitto. No beaches. Bad hostel. Taxi taxi.'
- Kai išvystame Zadaro miesto vartus, jie pasirodo daug žadantys.
- Panašiai ir buvo.
- Vyrų paplūdimyss??? Prie miesto vartų???
- Nesukite kairėn prieš miesto vartus, nes jei tai netikras vyrų paplūdimys, tai mažų mažiausiai keliaujantis, proginis vyrų paplūdimys.
|
Ekstremalus drybsojimas Zadaro pakrantėje. |
- Gal Zadaro močiutės buvo teisios. No beaches, bet žmonės kažkaip i6tveria ir drybso. Tarp šiuškšlių, plytgalių, kankorėžių ir driežų.
- Driežas bėga per Karolinos kojas. Triukšmas.
|
Vaikų žaidimai. |
- 'Tequila Bar Hostel' bosas Josipas – aukštas, tamsus. Tekilos neįpila, bet sako, kad vakare nakvynės namų svečiams taikoma 20 proc. nuolaida mochito kokteiliams.
- Josipas palieka la-bai-tei-gia-mą įspūdį.
- 'Tequila Bar Hostel' - viena jaukiausių gyvenamųjų vietų Koatijoje. Puiki apdaila, negirgždančios langinės ir švieselė prie lovos.
|
Josipas sako, kad už šio tilto labai linksma. |
- Zadare yra daug vaikų ir daug suvenyrų. Netgi gąsdinantis ir neoninėmis šviesomis degantis, beveik visą parą dirbantis suvenyrų pasažas.
- Apie lankytinus objektus: yra dvi netikėtose vietose išdygstančios kolonos ir trys labai panašios bažnyčios.
|
Pirma kolona. |
|
Antra kolona. |
- Zadaro kvapas - tai į kitų kūnus beįsigeriantis kremo nuo saulės kvapas.
- Ir vasaros romanų kvapas (stiprus).
- Norint integruotis į Zadaro poilsiautojų būrį, tereikia persimesti rankšluostį.
|
Zadaro karuselė. |
- Karolinai patiko, nes visur galima pagauti wi-fi. Nuotoliniu būdu mojuojame Justei. Rodome jūrą.
- Nenuvilia tik vaizdas į jūrą.
- Široka ul. yra pėsčiųjų bulvaras su kabančiais 'La Bodega' kumpiais, Cezario salotomis už 60 HRK (~8€) ir daug visai alkio nekurstančių ir akiai nepriimtinų spalvų ledainių.
- Negalima pasikliauti turistiniu žemėlapiu. Ateini ir pamatai aprūdijusį šulinį arba stiklinį gaubtą po kuriuo - niekas.
|
Turistinio žemėlapio sukurtų lūkesčių neatitikimas. Aprūdijęs ir, panašu, kad nelankytinas šulinys. |
- Zagrebas išmokė, kad galima gauti geros picos už 10 HRK (~1.32€). Ieškome. Ratais. Daug ratų. Pirmyn ir atgal bulvaru.
- Zadaras yra miestas, bandantis prisitraukti klientūrą suoliukais (daug suoliukų), ošimu ir šviesomis.
- Dieną jūros muzika - tas bangų išgaunamas švilpynių ošesys vakarinėje Zadaro krantinėje itin baugina.
|
Zadare viskas kitaip. |
- Šviesų šou, naudojantis dieną sukauptą saulės energiją, prasideda vos sutemus. Vietą šioje aikštelėje reikia užsiimti dar nesutemus.
- Tos šviesos varo vaikus iš proto. Daug gaudynių.
|
Laukia šviesų ir sutemos. |
- Zadaras pradeda patikti atsigulus po žvaigždėtu dangumi ant saulės baterijų. Jūros muzika nebeatrodo tokia pamėkliška. Gal Zadaras ir visai nieko.
- Kai pasirodo, kad šią naktį kurortas jau nurimo, visas veiksmas persikelia po mūsų nakvynės namais. Kovačka ul. yra barinėtojų gatvė,
|
Barinėtojų viršugalviai pro nakvynės namų langą. |
SPLIT - dar vienas Adrijos perlas
- Kuo toliau, tuo daugiau tenka atseikėti už gabenamą lagaminą.
- Karolina fotografuoja vis mažiau pakrantės vaizdų.
- Išsigąstame. Splito miesto ženklą jau pravažiavome, bet aplink vien gamyklos.
- Autobusų stotyje pasitinka gladiatoriai ir Havajų muzika. Nesinori kliautis nuojauta. Mažas chaosas.
|
Iš betoninio paplūdimio einame į miestą. |
- Šalia autobusų stoties taip pat yra ir traukinių stotis, ir keleivinių laivų terminalas. Didelis chaosas.
- Mūsų nakvynės namai neturi nei raktų, nei registratūros. Amžinos atvirų durų dienos.
- Pro atvirus langus girdėti kaip signalizuoja atplaukiantys ir išplaukiantys laivai.
|
Pakeliu galvą betoniniame paplūdimyje. |
- Vos pramerkus akis betoniniame paplūdimyje tuoj pat kas nors įbruks kvietimą į vakarėlį. Gudrieji pirmiau kabina makaronus, o vėliau skrajutes išsitraukia iš netvarkingai sulankstyto rankšluosčio.
- Suprantame, kad praėjome kažkokią atranką. Skrajutes dalinamos ne visiems.
|
Peristil aikštė. Vakare čia klausomės U2 dainų. |
- Švedas klaidingai interpretuoja mano marškinėlius. Klausia, kur baliavosim.
- Marmontova ul. pradžioje suvalgome gardžiausius picos gabalėlius Kroatijoje. Su krevetėmis! (Papildymas: Karolina, atsidūrusi Splite dar kartą ir turėdama laisvo laiko užsuka tos pačios picos. Už save kalbantis įvertinimas.)
|
DĖMESIO. Stebuklų pica buvo šios nuotraukos kairėje. |
- Splitas yra neprognozuojamas. Čia lyja kas 5 minutes. Tada visi slepiasi po aptrupėjusiais skliautais. (Prisiminimai iš vieno kino festivalio Zagrebe: 15 minučių filmas, kurio metu filmuojamas tik šlapias Splito grindinys pasivaikščiojime po Diokleciano rūmų teritoriją).
- Prasilenkiame su pilvotu vyruku. Ant jo marškinėlių rašoma: 'Lord of the Drinks'. jam tinka.
- Skamba Calvin Harris 'Summer'.
|
Diokleciano rūmuose. Patinka. |
- Į Splitą atvykstama dėl imperatoriaus Diokleciano rūmų. Arba kelionėje atsiradusios terminijos žodžiais - miesto aptvare.
- Todėl viskas čia yra Diokleciano - baras, kebabinė ir pan.
|
Diokleciano rūmų dangus. |
- Įsimylėjau Splitą. Siauros gatvelės čia kvepia krevetėmis balto vyno padaže.
- Vaikštome kaip Džiulijos Roberts Augustėjume Romoje.
|
Siauros gatvelės - šaunaus meisto grarantas. |
- Paliekant Diokleciano rūmus pro šiaurinius vartus, kojomūša susiduriama su vyskupu Gregorijumi iš Nino. Jis - tautos didvyris kovojęs už kroatų kalbos naudojimą bažnyčiose. Sakoma, kad jo kojos nykščio pačiupinėjimas atneša sėkmę.
|
Po vyskupo Gregorijaus kojomis. |
- Suvenyrų parduotuvėje vyksta įprastas dialogas, kurio metu turime pasakyti iš kur esame. Pasakome. Atsako: aaa, Thuania!
- Netriukšmauja vaikai.
|
Entuziazmas. Muzikuoja kas valandą. |
- Karolina jaučiasi prabangiai. Viskas dėl palmių. Jaučiamės kaip Kanuose, nors ten nebuvome. Toks štai gilus įspūdis.
- Sėdime vienoje plačiausio promenado (Obala Hrvatskog narodnog preporoda) kavinių. Gurkšnojame frappe. Palmės tikrai užburia. Splitas - gražių žmonių miestas.
|
Splito kroatė kitapus gatvės. |
- Splitą dar labiau įsimyliu vakare. Peristil aikštėje vyksta gyvos muzikos vakarai. Muzikantas sėdi kažkur tarp mūsų ir dainuoja U2 'One Love'. Dar kartą įsimylėjau Splitą.
- Čia pat esanti turistų pora užspietė į kampą vieną Splito katinų. Gyvūnėlį taip niurko ir kiša, kur papuola, kad net nejauku. Verčia jį fotografuotis kartu. Labai gaila to katino.
- Išbandome kroatiškus 'Saldžiuosius Majus'. Kaina neatitinkama, verčianti valgyti lėčiau ir labai mėgautis.
- Sutemus būtina pasivaikštioti Veli Varoš rajono gatvelėmis. Tik vietiniai ir jų šunys.
- Nakvynės namai. Kažkas kalba per miegus ir dar
svetima kalba.
|
Atostogų promenadas. |
DUBROVNIK - paskutinis Adrijos perlas
- Kelias. Karolina fotografuoja jau visai mažai.
- Pravažiuojame 20 minučių Bosnijos ir Hercegovinos ruoželį. Sakoma, kad bosniai iš šios 20 kilometrų pajūrio linijos išspaudžia daugiau pinigų nei kroatai iš visos Adrijos pakrantės. Bosniai juk apsukrūs.
- Atvykstame į Dubrovniką. Miestą, kuriame buvę net ne visi kroatai. Tiesiog ši tvirtovė per toli (autobusu iš Zagrebo - 9 valandos).
|
Tradicinis kampas. |
- Čia daug turistų, ryšinčių per ryškius kaklaraiščius.
- Dubrovnike užteks 10 valandų.
- Ieškome tikrojo Dubrovniko. Be restoranų, suvenyrų parduotuvių ir 'Games of Thrones' turo.
- Didybės, mano akimis, nebėr. Tiek aukštyn, tiek žemyn. Gal ji atbunda žiemą.
- Suprantame, kad esame matę tik tokias Dubrovniko nuotraukas, kur jis fotografuojamas iš viršaus. Tai ir yra turistinės pinklės (Papildymas: Ieva Dubrovnike buvo 5 val.ryto ir jai patiko).
|
Apeinant tvirtovę. |
- Arba anksti ryte, arba niekada.
- Sklinda gandai, kad aptvaras kartais tampa toks panašus į sardelių skardinę, kad į miestą žmonės yra įleidžiami tik kam nors išėjus.
- Reikia sekti kates ir žmones su daugkartinio naudojimo pirkinių krepšeliais. Jie gali nuvesti į išskirtines vietas - savo kiemus.
- Vidudienis. +32. Metas į bažnyčią.
|
Išsigelbėjimas - bažnyčia. |
- Skaičiau, kad reikia vengti
restoranų, kurių meniu išverstas į šešetą kalbų. O ką daryti su dešimt.
- Kepyklos 'Mlinar' kainos padvigubintos. Tai nepakeliama.
- Sėdame tuno salotų. Pomidoras perpjaunamas į keturias dalis už 45 HRK (~8€). Esame pasodintos skersgatvyje netoli virtuvės,
kad niekas nepamatytų mūsų nepatrauklių ir visai gyvybe nepulsuojančių salotų. Kas parašyta, tas ir įdedama. Lakios fantazijos norint įsivaizduoti pomidorų salotas nereikia.
|
Nuošaliau laikosi ir katės. |
- Nufotografuoju Karoliną prie jos
mocarelos salotų. Graudu. Juokinga prisiminti tas salotas tik po dviejų savaičių.
- Dar nebaigėme valgyti, bet
turime trauktis. Už nugarų kiti nelaimėliai. Ar reikėtų įspėti.
|
Dėl šventos ramybės reikia pasilipti aukščiau. |
- Pamatome Lietuvos vėliavą.
Manome, kad išgirsime stulbinančios informacijos apie Dubrovniką, bet kalba rusiškai
- Kavos puodelis kainuoja 20 HRK (~2.65€). Reiškia kalbos apie Dubrovniko kebabą už 70 HRK (~9.27€) buvo nejuokas.
- Ne kebabų ir ne salotų kainos yra triženklės.
|
Dar vienas nučiupinėtas nelaimėlis. |
- Karolina čia labai norėjo naujos profilio nuotraukos. Jau nebenori.
- Ant gynybinės sienos nelipame. Yra kitų taškų apžvelgti miestą ir sieną nemokamai.
|
Žavumėlis, kurį reikia surasti. |
- Dubrovnike reikia apsišarvoti kantrybe. Guodžiamės kroatiškais guminukais. Galvojome, kad šį kartą pataupysime ir pasikuklinsime. Nepavyksta.
- Čia angliškai vengia kalbėti ne vietiniai, o miesto svečiai. Įtariu, kad pora, kuri sakė, kad nekalba angliškai, o jiems buvo atsakyta español? italiano? français? Buvo gimtakalbiai anglai.
|
Aptvaro įtvirtinimai. |
- Tiesiog visi labai nori įsodinti į laivą,
- BET: drybsoti ant uolų ir matyti tvirtovę iš tolo - žavu. Maudytis tarp krabų ir žvelgti į tvirtovę, taip pat iš tolo - irgi žavu.
- Nedrįstame nurašyti Dubrio. Visgi tokia populiarybė.
|
Saugus atstumas. |
Jaučiame, kad prisiragavome užtektinai
Kroatijos. Priešakyje išsvajotoji ir daugelio išgirta Juodkalnija. Karolina vėl pasiruošusi fotografuoti.