Agurkinių figų sapnas @Kotor @Budva @Podgorica

Dar būdamos Zagrebe sakydavome 'O kaip Juodkalnijoje bus!'. Kas bus nežinojome. Sakydavome: 'gerai bus'. Apie tai, kad Juodkalnijoje tikrai kažkas bus, supratome jau Belgrade. Ten vienas sutiktas juodkalnietis nenustojo (pabrėžiu: įkyriai) kartoti, kad Juodkalnijoje kainų šienapjūtė yra kasdienis reiškinys. Ką čia, viskas beveik nemokamai. Ir to pakako.

Lūkesčiai realybėje atrodė taip pat, kaip ir buvo piešiami mūsų jaunose galvose. Kopiant į San Giovanni pilį. Kotor.

• Skubėjome nešti kudašių iš Dubrovniko ir pirmasis dalykas, kurį pamatėme buvo 'Biržų lygio autobusas' (K.M.). Dar didesnį įtarimą kėlė ant kiekvienos sėdynės rankenos pakabinti plastikiniai maišeliai. Galbūt laukia labai vaizdingas maršrutas.

Atsakymas. Kotor.

• Rekodiškai ilgą laiką laukėme prie sienos. Po intensyvaus stebėjimo padarėme išvadas, kad daugiausiai į Juodkalniją vyksta lenkų, vokiečių ir rusų šeimos. Bet buvo verta, nes vos patekus į Juodkalniją, viskas, ką išvydome pasirodė taip, kaip euroviziniuose Juodkalnijos muzikos klipuose. O į juos juodkalniečiai moka sutalpinti viską, ką turi ir paaiškinti, kodėl Juodkalnija yra Juodkalnija (2014 m. 'Moj Svijet' - pajūris, Milena žvejų uostas netoli Ulcinj, čerpiniai stogai, Tara upės kanjonai, Đurđevića Tara tiltas; 2015 m. 'Adio' - tradicinis instrumentas gusle, Lovćen NP su princo Petar II Petrović-Njegoš mauzoliejumi, Sveti Đorđe ir Gospa od Škrpjela salos, Bar miesto alyvmedžiai).

Invazija į vietinių teritoriją. Kotor.

KOTOR

• Kol nuo pirmojo sušukimo Herceg Novi mieste (sušukimo, nes autobuse dirbantis jaunuolis šaukia stotelių pavadinimus) apvažiuojame kone visą Kotor įlanką, sutemsta. Jaučiame kalnų metamą šešėlį. Ir lyg kažkas žiūri.
• Juodkalniečiai - geranoriški, sportiški ir desperatiški. Iki pat išėjimo iš autobusų stoties teritorijos mus vijasi vyriškis, bandantis įsiūlyti nakvynę.

Vietinių teritorija 2. Kotor.

• Karolina gali, o aš ne. Atsitokėti, kai iš bankomato išlenda euro banknotas (Juodkalnija jį savavališkai įsivedė 2002 m.). Užbėgant įvykiams už akių - kainos Kotor yra europinės, kurortinės (t.y. nieko nemokamo kaip žadėta). Vienas kąsnelis granatų šerbeto vaflyje - 1€. Tačiau valgyti pagrindinėje aikštėje (Trg od Oružja) tikrai galima.

'Hostel Centrum'. Kotor.

• Atriedėjusios iki senamiesčio su šalia prisišvartavusiu kruziniu laivu suprantame, kad Kotor - ne koks taikus kaimelis, o 'Kanų lygio kurortas' (K.M.) į kurį veda gausiai apšviesti ir raudonu kilimu iškloti miesto vartai. Kai pro juos žengi - visi žiūri. Kanai. O gal atpažįsta nesavus.

Katedrala Svetog Tripuna. Kotor.

• 'Hostel Centrum' - tarp dviejų cerkvių įsikūrę nakvynės namai su tobulu vaizdu pro vonios kambario langą dėl kurio nesustoji gręžiotis ir taip išsitepi dantų pasta. Čia pabundama su cerkvių varpais ir užmiegama su Sveti Luka aikštės gatvės muzikantais. 

'Hostel Centrum' - daugiau nei šiaip hostelis. Kotor.

• Kotor žmonės: išsipustę. Merginos garbanotų plaukų. Einant pro Crkva Svetog Nikole tiesiog ima ir užkalbina popas 'sveiki sveiki'. Pasitaikius progai vietiniai ima pasakoti miesto legendas (pvz. suvenyrų parduotuvėje apie karalienę, kuri buvo įsimylėjusi jūreivį ir štai koks sutapimas jos garbei sukurti papuošalai).

Gatvės puošmena. Kotor.

• Ten, kur nėra kondicionierių, girdisi tipinis Juodkalnijos garsas - svirplių čirpesys. 
• Kotor ir taip išvysite kampais slankiojančias kates, bet čia yra ir jų muziejus.

Aikštė priešais kačių muziejų.

• Išorinėje miesto sienos pusėje dienomis prekiaujama vaisiais ir daržovėmis. Žalios figos skanesnės! Prinokusios figos yra minkštos, šiek tiek pasiraukšlėjusios ir turi ploną odelę. Valgymo instrukcija: plėšti per pusę. Įdomi patirtis. Kvapas priminė agurkus. 

Figa paplūdimyje.

• Arčiausiai miesto esantis paplūdimys (Kotor Beach) driekiasi šalia Bokeljske Brigade kelio. Čia ir valgomi turguje nusipirkti vaisiai. Gėrimasi kalnu ir kanojininkų mostais. Rimčiau išalkus einama į kitoje kelio pusėje esančią pekara (iš serbų-kroatų klb. kepykla). Einama basomis ir su maudymosi kostiumėliais (išsilaisvinama iš visų kompleksų). 

Kanojininkų kolona. Kotor.

• San Giovanni pilis - tai vieta iš kurios padaromos labiausiai Kotor reprezentuojančios kelionių gidų nuotraukos. Pilies įtvirtinimai buvo statomi IX - XIX a. Pirmasis sustojimas lipant - Crkva Gospa od Zdravlja. Įveikus 1350 laiptelių (ir pakilus į 1,5 km aukštį) atsiveria kalnų apsuptos Kotoro įlankos vaizdas. Kopimas į pilį yra apmokestintas 3€ mokesčiu (berods rinkliava nėra renkama po saulėlydžio). Rekomenduojama: kopti prieš saulėtekį arba saulėlydį; patogi avalynė (nors matėme ir su aukštakulniais), buteliukas vandens (nors prekiauja ir šalia laiptelių stovintys vietiniai).

Pakeliui. Kotor.

Lipant ir užlipus galvojame apie gyvenimus. Jau buvau įsimylėjusi Juodkalniją, bet dabar jau visai. Kairėje. Kotor.

Saulė nusileido Kotor senamiestyje, bet aukštesniuose kalnuose dar ne. Dešinėje. Kotor.

• Lipant žemyn tiesiogine prasme dreba kinkos. Virš miesto skambina varpai. Truputį ridenuosi. Tikrai drebėjo.

BUDVA

Budvos romantika.

• Vos daugiau nei valanda kelio ir mes jau botanikos sodą primenančioje Budva autobusų stotyje, kur viskas rašoma rusiškai. Dievačkom siūlo taksi. Kai atsisakome taksi, siūlo taksi vairuotoją. 
• Sakoma, kad Budva - didžiausias ir plačiausių paplūdimių Juodkalnijos kurortas. Pripučiamų vandens padargų ir skrybėlių taip pat. 

Kontūrai. Budva.

• 'Saki Hostel & Guesthouse'. Apartamentai, toliau nuo mažyčio miesto centro (~30 min ėjimo pakrante) ir ~15 min iki artimiasuio paplūdimio. Vos atėjus į nakvynės namus mums pastatomi naminės vynuogių rakijos stikliukai. Po to paklausia, ar mes čia užsisakę kambarį. Štai kur Balkanų svetingumas.

Augmenija. Budva.

• Paplūdimyje vol. 1:  To dar nebuvo – būrėja. Ji taip pat pardavinėja ir akinius nuo saulė. Malonus tas garsas, kai persirikiuoja akmenėliai. Kaip čeburekus čia pardavinėja kukurūzus. Vanduo sūrus kaip ir prie Kroatijos krantų. Sūrus bananas. Leidžiantis saulei esame apsemiamos vandens ir druskos valymas nuo kojų darosi dažnesnis. 
• Pirmas debesėlis per kelias valandas - paplūdimyje visuotinis pasimetimas. 
• Kurorto kainos: šezlongo nuoma - 10€, valanda kelionės taxi boat - 20€.

Paplūdimyje. Priešais Havajai-lygintuvas. Budva.

• Įsijungiame TV - reportažas apie Budvą ir rusus (jiems Budvoje priklauso didžioji dalis nekilnojamojo turto; netgi ne sezono metu tarp Maskvos ir Budvos lėktuvai skrenda 3 kartus per dieną. Kitaip sakant: 'In fact, so many Russians have flocked to the Montenegrin coast in recent years that Budva is sometimes nicknamed Moscow-on-Sea.'). Aktuali problema. Jei nekalbi rusiškai, labai kreivai žiūri. Tada klausia ar esi serbas. 

Budvos vyrai.

• Tik dabar pastebėjau, kad vietoj radiatorių čia visur kondicionieriai!
• Jokio apsipirkinėjimo. Drabužių parduotuvės per daug blizgančios.

Iš gražesnių g. Budva.

• Neįsivaizduojamai saldžių nektarinų šalis, kur tam tikroje šviesoje įdegis atrodo nektarininis. Toks oranžinis. Jeigu neturi smulkių, nektarinai su nuolaida.

Gali būti, kad vietiniai. Budva.

• Pradedu suprasti, kodėl draudimas parduotuvėje vilkėti tik maudymosi kostiumėlį, yra toks psichologiškai svarbus.

Langinės įkvepia ne mane vieną. Budva.

• Plaukiojame valtimi (1 val – 5€), plukdančia iki Sveti Stefan (kitaip - buožių salą, į kurią įleidžia tik joje apsistojusius arba užsirezervavusius staliuką restorane) ir Sveti Nikola (kitaip - vietiniai Havajai. Man tai panašu į lygintuvą).

Plaukimas. Budva.

• Havajai labai akmenuoti ir tušti (toliau nuo paplūdimio čia nenueisi). Bažnyčia dėl kurios sala yra Sveti Nikola – čia pat vos išlipus ant kranto.
• Plaukiame toliau. Jaučiamės kaip skaitydamos straipsnelį, iliustruotą rusaičių nuotraukomis socialiniusoe tinkluose. Matome kaip tokios nuotraukos gimsta. Gulsčios Kopenhagos undinėlės.

Sveti Stefana. Budva.

• Yra toks paplūdimys – ramybės oazė, kur niekas tau nekiša kukurūzo (einant bulvaru link senamiesčio prieš boat taxi prieplauką).
• Prieš vidurdienį Budvos senamiestis kaip iššluotas. Toks jaukus. Vietiniai išvežioja produktus restoranams.

Paliekame krantą. Budva.

• 'Spaghetti' – vieta, kurios ieškojome kavos puodeliui. Kai radome, man pradėjo patikti Budva. Norėjosi čia grįžti. Tokį įspūdį paliko tos dekoracijos. Užrašas skelbia – music and Italian food. Groja Ramazzotti ir kitus. Nejauku. Melodijos labai pažįstamos. Kilnojasi kojos. Tokia muzika turėtų įgristi čia dirbantiems neitalams ir tada mano cappuccino užsakymą priima iš akies trauktas italas. Jaučiu tai. O kitas padavėjas – aukštas, tamsus. Justei patiktų. Jam labai tiko tos petnešos.

'Spaghetti'. Sugrąžinančios dekoracijos. Budva.

'Spaghetti'. Italo cappuccino. Budva.

• Atsimenate, aukščiau minėjau čirpimą. Čia jis dar aštresnis.

Sveti Nikola. Budva.

• Paplūdimyje vol. 2: pagal poilsiautojų eiseną akmenuotu paviršiumi, galima spręsti kiek laiko jie jau čia. Vietiniams turėtų būti juokinga. Aš, kaip beveik vietinė, vos tvardausi. Kurortas, kur nėra savaitės dienų. Kai suvokiu, kad tai mano paskutinė diena prie Adrijos - apima grauduliukas. Mąstau apie Alessandro Baricco 'Novečentą' tik niekaip negaliu prisiminti, kodėl tas žmogus neišlipo iš laivo. 
• Tik dabar supratau, kad šiuose kraštuose vaikai nemoka statyti smėlio pilių.

Čia užplūsta emocijos. Havajų saloje. Budva.

PODGORICA

• Podgorica - po kalneliu.
• Liepos 4 d. Milda sužadino norą atšvęsti JAV nepriklausomybės dieną. Taip jau atsitiko, kad sutikome amerikiečius, kurie apie šią dieną buvo šiek tiek pamiršę.
• 'Explorer Hostel' - vieta, kur įvyko tokia paskutinė vakarienė, kurią visada atsiminsiu. Dino - nakvynės namų bosas. Klausia ar kalbame prancūziškai, nes jis gyveno Paryžiuje, kai dirbo architektu. Save vadina patron (tariant su prancūzišku akcentu). Dino eina 62-uosius metus. Jis sako: super, super friend ir do you understand. Dino duoda 5: 'Aa! Litvanija - super'.

Kaip ir kiekvienoje sostinėje - žirgas. Podgorica.

• Amerikiečiai nori valgyti. Penkiese sėdame į mažytį Dino automobilį. Jis atidaro visus langus ir paleidžia turbo-folk Balkanų muzikos. Atrodo, kad Dino pažįsta visa Podgorica. Arba jam visi tiesiog super friend. Restorane ('Pod Volat' - su staltiesėmis, geležiniais dubeninimis ant sienų ir pasitempusiais padavėjais, BET tikrai pigiau. Didelės porcijos!) vien širdys, kepenys ir kiti organai. O amerikiečiai su apetito polėkiu. 
• Dėmesio. Anot tripadvisor.com, Moraca upė yra #1 thing to do in Podgorica. Millenium tiltas - #6.
• Sėdime po #6 ir svaidome akmenis į #1. Aš tik bandau. Bent jau šešėlis. +34. 

#1. Podgorica.

#6. Podgorica.

• Ryškėja ir kiti faktai. Podgoricoje daug burekinių (papildyta: tai nėra rašybos klaida ir tai nėra čeburekai. Burek - tradicinis Balkanų virtuvės kepinys. Dažniausiai kepamas apvalioje skardoje (4 porcijos) arba tiesiog yra apvalios formos (galioja mali burek - mažiesiems burek). Burek gaminamas iš sluoksniuotos tešlos ir yra pakankamai riebus. Įdaromas mėsa ar varškės sūriu (cottage cheese)). Kvepia čevapiais (tradicinį čevapi valgėme Sarajeve).Yra komunistų partijos būstinė. Kabo ir Jugoslavijos vėliava. Trg Republike yra fontanas (o tai svarbu, nes šalia jo - geriamojo vandens fontanėlis; ir apskritai čia matėme daugiausia gyvybės). Policininkai važinėja dviračiais, o pagrindinis policijos pastatas yra pažymėtas lankytinų vietų žemėlapyje. Kaip ir sporto centras. Nėra suvenyrinių. Old town suprantama kiek kitaip.
• Jaučiu, kad fotografuoju automobilius.

Kur pasisuksi, ten čevapi. Podgorica.

Kaip sakiau, fotografuoju automobilius. Podgorica.

• Vaikščiojame po išmirusią Podgoricą. Atrodo, kad mes čia vieninteliai užsieniečiai. Pavėsyje besislepiantys padavėjai pridususiais balsais sako, kad per karšta. O amerikiečiai su visais sveikinasi. 
• Čirpimas dar dar aštresnis. 

Soboras Hram Hristovog Vaskrsenja. Podgroica.

• Soboras Hram Hristovog Vaskrsenja plyname, išdžiūvusiame lauke prie daugiabučių. Fotografuoji kiek nori. Gėrimės auksu. Vienas šventasis man atrodo kaip plūduriuojantis ant šokolado plytelės. Amerikietis klausia ar noriu valgyti. 

Viduje. Podgorica.

• Kainos nuo kurortų skiriasi dvigubai. Gardžios picos gabalas - 1.50€. Radome barų gatvę, bet ji tuščia. Toliau einame ir degame. Groja Bingo Players 'Cry (Just a Little)'.
• Vietinių šnekta panaši į kivirčijimasi.

Barų gatvė. Podgorica.

• Rekomenduoju downtown.  Prezidentūra ir seimo rūmai - paprasti nameliai su raudonais kilimėliais. Paminklas Puškinui. 
• Mieste įvairiausiose vietose pastebėsite skaičius 99.03.24. Tai NATO agresijos, nukreiptos prieš Serbiją ir Juodkalniją, pradžios metai. 

Svarbi institucija. Podgorica.

• Paskutinės vakarienės siužeto veikėjai, dėl kurių buvo verta apsilankyti Podgoricoje (tiksliau pas Dino), nors sakoma, kad to daryti nereikėtų:
  - Prancūzas, kuris yra sostinių lankytojas. Dažnai nesuprantame, ką jis sako ir palinkstame į priekį.
  - Škotė, kuri daro tai, kas visai intymu - raugėja. Visiems tai priimtina išskyrus mus ir lenką, kuris prunkši į alkūnę.
  - Rokeris suomis, kuris tyčia susikerta per amerikiečių drinking game. Su suomiu amerikiečiai matėsi kažkur kitur Balkanuose. Rodos Splite. Keliautojų po Balkanus keliai dažnai susikerta.

  

  Trg vojvode Bećir-bega Osmanagića. Reta sstorinė žymė. Šalia -  'Pod Volat' - Dino rekomenduojamas restoranas.

  - Trys amerikiečiai, lenkiškų (būsimas gaisrininkas, mėgsta alų ir beisbolą; sako, kad ieškojo savo ištakų Krokuvoje), kiniškų (gimė Šanchajuje; dalinasi french fries valgymo technika - laikome bulvytę už abiejų galų, kandame per vidurį, likusius bulvytės galus abiejomis rankomis susidedame į burną) ir lotynų Amerikos (turi žurnalisto blonknotą; stebisi, kaip Europoje nėra latino žmonių; kai valgo juodkalnietišką troškinį ir randa pupų – labai džiaugiasi) šaknų, kurie vienas iš kito juokiasi.
- Du slovakai, kurie keliauja griežtai pagal grafiką ir kolekcionuoja ne tik sostines, bet ir kelis didžiausius lankomų valstybių miestus. Ir Klaipėdoje buvo!

- Lenkas, kuris juokiasi iš mano šlepečių. Liko nakvynės namuose dar vienai nakčiai tik dėl Dino. Baigė tarptautinių santykių mokslus, o dabar kremta elektros inžinerijos mokslus.

Čia toks old town. Podgorica.

• Einu pas Dino ir prašau vyno atidarytuvo nusipirktam juodkalnietiško vyno buteliui. Klausiu ar šis vynas yra geras pasirinkimas. Dino astako: super.
• Ryte Dino tvarko svetainę. Girdžiu kažkam sakant: yesterday (trumpa pauzė) super. 

Miesto centras. Podgorica.

• Pametėme kambario raktą. Dino sako: super. Netikiu ir galvoju, kad nesusikalbame. Kartoju žodį perdu (iš pranc.klb. prarastas). Dino juokiasi ir numoja ranka. Sako: super ir toujours (iš pranc.klb. visada).
• Autobusų stotyje pradeda groti mano mylimą juodkalnietišką dainą. Ar gali būti geresnis atsisveikinimas?

Kažkur Podgoricos karštyje.