Druska-druska @Pag Island

Tai buvo kelias tarp žemės ir dangaus. Ar bent jau tos kelios atkarpos, kurias įveikdami kvėpavome aklina tamsa. Sakyčiau, buvo labai panašu į tai kaip, Peter Jackson kino teatruose realizavo J. R. R. Tolkien knygą 'Hobitas, arba ten ir atgal'. Žiedųvaldoviškas (atitikmuo - 'po kalnais') kelias į šiaurinėje Adrijos jūros pusėje plūduriuojančią salą.

Kai galiausiai gerklė užkimo taip, kad nebeišėjo aikčioti pamačius kiekvieną įlankėlę ar išraiškingiau sutvertą kalną, netikėtai patekome į salą. Tiltas (Paški most) vedantis į Pag salą kasdienybėje buvo kur kas žemiškesnis ir visai neskrodžiantis horizonto (vos 340 m ilgio).

Kągi. Prasidėjo gyvenimas saloje.

Atsiprašau, autobuso langas seniai jautė šluostės prisilietimą. Kelionės daina: Wiz Khalifa ft. Charlie Puth "See You Again". Gal ne be reikalo. 

Gyvenimas saloje, kuris iš pradžių atrodė kaip gyvenimas Nevados dykumoje (palyginimo šaltinis: iliustruoti straipsniai apie ten vykstantį 'Burning Man' festivalį), tik su sūrių kioskeliais pakelėje. Mat Pago sala nėra apdovanota derlingu dirvožemiu ar, tuo labiau, augmenija. Akmenys akmenys. Kalnai. Iš to ir išplaukia išvada, kad ši aplinka palankiausia avininkystei. Saloje savo namus atradę yra mažiau nei 8 tūkst. žmonių ir 30 tūkst. avių.

Šioje tikro gyvenimo serijoje užduodu ir tučtuojau atsakau į klausimą: 'Kuo mėgautis Pago saloje?'.

Ne savo ląstuose. 

 - Vandens stichija (ar bent jau apsimesti, kad užsiimi vandens sportu). 'Šimuni' stovyklavietėje teks atsisveikinti su žeme. Čia galima įlįsti į patrauklų naro kostiumą, sėsti į kanoją, užlipti ant irklentės ar burlentės ir netgi išskleisti katamarano burę.

Jeigu rinksitės katamarano užvaldymą, punktą 'Degintis išvertus bambą ant jachtos' reikės atidėti kitam kartui. Teks dirbti (!), suprasti, vairuoti, nesipainioti tarp virvelių, susišnekėti su vėju ir tobulinti darbo komandoje įgūdžius. Po buriavimo pamokos: naikinti kostiumo įdegį.

Instruktorius - širdingas žmogus (apgailestauja, kad ši diena nevėjuota) ir dar mylintis vaikus (turi mokyklėlę, kurią lanko 200 vaikų, norinčių perprasti buriavimo paslaptis).

Laikina mano ir Ievos transporto priemonė. Katamaranas. 

Saulės nubučiuotas ir vėjo nuglostytas intruktorius veda paskaitą kaip kovoti su vėju.

 - Alyvuoginiu oru. Pasivaikščiojimo alyvmedžių giraitėje (Vrtovi lunjskih maslina) klimatas kitoks. Jautiesi lyg įkišęs nosies galiuką į kątik alyvuogių aliejumi apšlakstytas graikiškas salotas. Maždaug. Kai einame pro čionykščių rezidencijas, jie palinkę link savų vartelių šypsosi ir maloniai linksi. Gali būti, kad alyvuoginis oras teigiamai veikia gyvenimo kokybę. Visgi 23 hektarai alyvmedžių.

Panašiai kaip Vincent van Gogh paveikslėlyje 'Olive Trees'.

Fabrikėlio 'Paški Sir' prekinis ženklas.

- Specialių avių, valgančių specialias žoleles sūriu. Ar tiesiog ekskursija po 'Paški Sir' sūrio fabriką (su penkių sūrių degustacija!). Iš pradžių artizaninių ir pasaulio pripažintų (vienas iš jų - fermentinio sūrio 'Prūsija' skonio) sūrių fabrikėlis riečia nosį, bet vėliau priprantama. O paragavus, ir visai gerai. Čia net durų kilimėlis su avele.

Dėmesio: firminės fabrikėlio parduotuvės lentynoje - figų ir slyvų sūriai (200 g. - 10€ /38 LT).

Sūriai procese.

 - Druska ir sūria oda. Druska Pago saloje yra išgaunama jau tūkstantį metų. Sako, kad ji čia geriausia Europoje (#1). Kai įbrendi į jūrą (atsargiai - ir vėl jūros ežiai) - kaupti druską pradedi ir pats.

-Spalvų švente Holi. Tik užsimerkus, užsičiaupus ir sulaikius kvėpavimą. Tada savo ar ne savo valia patekti į Adrijos vandenis.

Druskėja.

- Kava prie jūros. Buvome pamėtėti į mažytį (labai) miestelį ant jūros kranto - Novalja. Sako, kad ši pakrantė gražiausia Pago saloje. Turui po Novalja ir puodeliui cappuccino susmukus ant odinės sofutės užtenka 40 minučių.

Gardžiausių itališkų makaronų šventovė - 'Šimuni' stovyklavietės restoranas. Jeigu būčiau Apeninų pusiasalio gyventoja, mane Jie mintimis pasodintų prie pietų stalo Toskanoje. Atrodo, kad net į puodą Jie buvo dedami ne šiaip sau paprastai, o guldomi ir apkamšomi su didžiule meile.

Krentančios žvaigždės prie jūros atima kvapą. Net nesusigaudome, kad jau nebespėjome sugalvoti noro.

Ir paslaptinga bangų mūša mėnesienoje daro poveikį žmonių ateičiai. D.S. nusprendžia, kad 'laimingi laiko neskaičiuoja'. Ir atiduoda savo laikrodį Adrijai.

Novalja pakrantė. 

Cappuccino tarp gėlių.

 - Pasauliu, avių bendryste ir levandomis. Iš Pago salos viršukalnės Sveti Vid* (348 m) galima pasisveikinti su pasauliu. Kopiant nusibosta žiūrėti po kojomis ir vis kyla užuojauta avių kaimenėms, su kuriomis vis prasilenkiama kelyje. Tačiau, kai pasieki viršūnę ir apsigręži - nustembi ir viskas tampa aišku: a) kodėl tos avys apsistojo čia, b) kodėl žmonės, aspkritai, taip veržiasi į kalnus.

Po pietų ima zvimbti bitės. Einame kaip Russsell Crowe toje dvasingoje scenoje kviečių lauke per filmą 'Gladiatorius'.

Savintis čia augančias levandas nepageidautina.

Pageidautina pasitepti kremu nuo saulės arba be atvangos judinti rankas ir plevėsuoti šortais.

*Prasidėjus borai (šiaurės, šiaurės rytų vėjas Adrijos pakrantėse; kroat. bura) Sveti Vid viršūnė yra čaižoma stiprių vėjo gūsių. Koplytėlės mūrai audros metu yra vienintelė užuovėja, bet tokiu atveju kopti nerekomenduojama.

Kopėjų tradicija. Ar tai reiškia, kad grįšiu.

Vienybė.

Jau žemyn. Ir gyvenimo saloje bei maudymosi kostiumėlyje pabaiga.