Peace-Love-Skateboarding @Belgrade

Neatmetėme galimybės, kad buvome pirmos lietuvės, kurios kirto Serbijos sieną traukiniu (ir kaip išaušus dienai pasirodė - visai nevaizdingu maršrutu).

Aišku ir mūsų draugijoje buvo asmuo (K.M.), kuris iš paskutiniųjų abejojo, kad bus įleistas į šią šalį (nepaisant Užsienio reikalų ministerijos teikiamos informacijos, kad kelionei į šį Balkanų kultūros židinį užtenka LR asmens tapatybės kortelės).

Belgradas - miestas, kur sustoja laikas, o serbai - visai neaugaloti. 

Šiai baimei net nebuvo pagrindo, bet muitininkai tarpusavyje ėmė tartis, kas ta Litvanija. Nepriėmę vieningo sprendimo jie paskambino autoritetingai (tikriausiai) moteriškei, kurios 'može može' ir išgirdome sklindantį radijo bangomis. K.M. lengvai atsiduso.

Po šios patikros kupė vartėmės dar dažniau. Atrodė, kad kiekvienas šviežias kontrolierius įlipęs į traukinį jautė pareigą iš naujo patikrinti keleivius (kupė buvo visiškai neprivatūs - užu stiklo buvo matyti visokie slankiojantys svirduliai). Kaip filme 'Kelyje su Dardžylingu', bet toks buvo mūsų Balkanų ekspresas.

Prie geriausios Belgrado panoramos šalia tvirtovės Kalemegdan.

Nakvynės namuose ('Shine Hostel' - gali būti teisingas Jūsų pasirinkimas) buvome apgaubtos tarptautinės aplinkos:

a) Graiko, kuris visiems verda turkišką kavą ('Turėjau šiokius tokius sociologijos pagrindus. Kai žmogui išverdi kavos - tampi artimesnis'), yra užsibrėžęs sumažinti kiekvieno po šiuo stogu gyvenančio suvartojamą cukraus kiekį, demonstruoja savo indus ir įrankius iš kariuomenės, turi atsivežęs riedlentę ir reprezentatyvų graikišką gėralą, kviečia į Salonikus.

b) Saikingai mandagaus juodkalniečio, leidžiančio įkyrią Balkanų muziką. Su savais principais ir nemirštančiu juokeliu, kad antai Juodkalnijoje - viskas pusvelčiui. Žodžiu, rastas paaiškinimas, kodėl kroatai kuria anekdotus apie šią tautą.

Humans of Belgrade.

c) Ruso iš Kaliningrado, nesėkmingos meilės emigranto.

d) Amerikiečio. Spėjame, irgi meilės emigranto, sugalvojusio pakeisti aplinką. Į kelionę pakramtyti įsidėjusio: 'Amerikoje sako, kad tai ilgųjų reisų vairuotojų maistas'.

e) Belgo, smarkiai besikvepinusio. Žinojome tai, nors gyvenome už sienos. (Karolina: 'Vėl tą vyriška smarvė').

f) Vokietės su britišku akcentu, profesionaliai griežiančios smuiku.

Hairstyle of Belgrade.

Pastebėjimai:

• Mūsų virtuvėje kabo plakatai su komunsitinės Jugoslavijos diktatoriumi Josip Broz Tito, o knygyno lentynose guli 'Tito's Cookbook'.
• Čia praverčia kroatiškas žodynas. 
• Po sumaišties pasienyje supratau, kad klydau ir serbai nėra augaloti, anei stuomeningi.
• Antspaudas pase buvo nuviliantis. 

Kulinarinė mūza.

• Pastatų fasadus puošia putlutės skulptūrėlės.
• Belgradas, miestas, kokiame nesu buvusi, t.y. į nieką nepanašus/meprilyginamas/neprilygstamas.
• Nebent: pėsčiųjų (ir svarbiausia apsipirkinėjimo linija) bulvaras Knez Mihailova dieną kaip Laisvės alėja Kaune, o naktį - tikra Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje. 

Putlutis.

• Čia yra super aksesuarų parduotuvių. Pavyzdžiui, 'P....S....Fashion'. Ir jei jau pamatote, ką nors žavaus, reikia tučtuojau stverti, nes kitaip pamatysi su rankine jau nebe save (patikrinta).
• Jei būdami kitoje Europos sotinėje sąmoningai sukate iš pagrindinės miesto gatvės ieškodami kuklesnės vietos prisėsti, čia to daryti nereikia.
• Belgrade nėra dizainerių rūbų gatvės.
• Eidami pro suvenyrų kioskelius, jusite kaip į Jus žiūri Vladimiras Putinas. Čia jie labai myli Rusiją ir jos politiką. Taip labai, kad lengviau įsigyti puodelį su V. Putinu nei su Novaku Džokovičiumi.

Knez Mihailova gatvė.

• Yra paminklas Nikolajui II. Klausiame juodkalniečio kodėl. Atsako, kad tiesiog palaikom. 
• Belgradas -  tarp Europos ir Maskvos. Žinoma, galima suprasti ir tiesiogiai. Tačiau viešbučiai 'Europa' ir 'Maskva', esantys skirtingose pusėse, gali būti puikus kelrodis besiorientuojant mieste. 
• Pabuvęs ir pastovėjęs prieš buvusią Jugoslavijos Gynybos ministeriją ir iš jos likusius griūvėsius po 1999 m. NATO bombardavimo, supranti: et, visi mes turime savo tiesas. 

Svarbūs žmonės visur panašūs.

• Belgrade taip pat yra arklio skulptūra, po kuria prasideda visi susitikimai (Republic Square). 
• Kai užlipsite prie Belgrado tvirtovės Kalemegdan pamatysite daug tankų, haubicų ir kitos amunicijos. 
• Ir dar žymiausius, klasikinius Belgrado sėdmenis. Skulptūra Pobednik, skirta pergalei prieš Osmanų, Austrijos - Vengrijos imperijas įamžinti. Vaikinas rankose laiko sakalą ir kardą. Jis nusisukęs žvelgia į Savos ir Dunojaus santaką, tad pirmiausia ir pamatysite šiuos sėdmenis. 
• Suakmenėjes serbas taip žvelgia į Didžiojo karo sala (Great War Island), iš kurios serbai tai patys gynėsi, tai buvo puolami. 

Regalijos.

• Serbams nėra nieko švento. Prekiaudami šventais dalykais (ikonomis ir kitomis šventenybėmis), iš po stalo jie pardavinėja ir namie pagamintos rakijos butelius (atvejis turguje; nebandėme, tik žinome; kainos parduotuvėje ir iš po stalo skiriasi 10 kartų).
• Šv. Sava šventykla - didžiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Amžiaus projektas - niekaip nepabaigiama ir tuščia viduje (auksą ir mozaikas galima išvysti šalia esančioje mažesnėje bažnytėlėje; tviska kaip Kijeve). Gražiau atrodo apšviesta naktį.

Šventovė/Katedra.

• Visas Belgradas daugiau šarmo turi naktį.
• Sako, kad oras Belgrade nenuspėjamas.
• Jeigu ką, à la geriausi vakarėliai laive vyksta Zemun rajone ant Dunojaus kranto. Nebandėm, tik žinom. 
• Nebojsa, nakvynės namų bosas, rekomendavo alų 'Lav' (šių aludarių šūkis serbiškai: 'ili jesi lav ili nisi', kas reikštų: 'arba esi liūtas, arba ne') ir 'Jelen'. O maistas - vien mėsa ir kepsniai.

Šventovės viduje.

• Ir mums prisireikė sužinoti, ką veikia belgradiečiai lietingą dieną. Gavome tris atsakymus: a) eina į Nikola Tesla muziejų, b) geria kavą, c) linksmai leidžia laiką ir pinigus prekybos centre '
  Ušće'.
• Aišku išbandėme variantą c. Kaip tarė Justė: 'Prekybos centras, kuriame net pačiam duris reikia atsidaryti'.
• Kultūros kaina Belgrade yra mažesnė. Žiūrėjome filmą 'Nepalūžęs' (serbiškai - 'Nepokoren'). Daug kovos ir kančios. Tad didžiąją laiko dalį svarsčiau, ar man patinka pagrindinis veikėjas. 

Belgrado Monmartras.

• Visų miestų Monmartrai yra dailiai sudėti (Skadarlija gatvė). Į serbiško maisto restoranus kviečia merginos. Joms sunkiai sekasi, tad ir mums nelengva išsirinkti. Buvome 'Šešir moj' ('Mano sena kepurė') - tai vieta su daugiausia gėlių vazonėlių. Čia personalas dėvi labai nuotaikingas kepures.

Belgrado Monmartro siena.

• Plazdėjome Knez Mihailova gatve ir staiga mūsų žvilgsniai susitiko su keturiais bitlais. Taip būna tik filmuose, na žinot, kai viskas aplink tarytum sustingsta. Ir jie buvo (kaip prisistatė - geriausi 'The Beatles' perdainuotojai) 'The Best Beat'. Ar tai buvo tas lūžio taškas, kai įsimylėjome Belgradą? Labai gali būti. 

Dar vienas įsimylėjimo momentas Skadarlija gatvėje.

Belgrade yra du numeriai vienas:

• 'Moritz Eis' (Vuka Karadžića 9) - ledainė, gaminanti absoliučiai natūralius ledus ir šerbetus. Jei pamatysite tokį šviesios auros jaunuolį su baltomis kelnėmis - jis yra ledainės savininkas. Kalbant apie ledus, jie leidžia ragauti nemokamai ir turi tokių įmantrių skonių kaip: apelsinų su imbieru ar braškių su balzamiku. 

'Moritz Eis' ledainėje.

• 'Mali Princ' (Palmotićeva 27) - dangus žemėje, ramybės oazė, pusryčių valandėlė. Tas momentas, kai nežinai, kurio pyrago nori, nes geidi jų visų. Visi kulinariniai šedevrai po 395 dinarus (~3 €). Būna visokių nostalgijų: koldūnų nostalgija, kepto varškės sūrio nostalgija, šį kartą tai buvo išsipildžiusi šokoladinių 'Magijos' sūrelių nostalgija (identiškas-pasakiškas-skonis).

Mažos nuodėmės 'Mali Princ'

Belgradas - miestas, kuriame atsiminiau skaičiusi Mato Šalčiaus 'Svečiuose pas 40 tautų'. Būtent tuos puslapius, kuriuose jis aprašė savo kultūrinį šoką ir tai, kaip Balkanuose buvo vaišinamas červenu (prastu raudonu vynu).